Įvykio aplinkybės aiškinamasi. Tačiau jau iš karto kyla pagrindinis klausimas: kadangi žuvusysis nėra oficialiai įformintas kaip UAB „Žeista“ darbuotojas, kokiu pagrindu jis pateko ant pastolių statybvietėje. Tai reiškia, kad statybvietėje neužtikrinama sauga ir į ją gali patekti pašaliniai asmenys. Kita vertus, jei paaiškėtų, jog žuvęs asmuo dirbo nelegaliai, be šio grubaus pažeidimo, kiltų klausimai, ar jis buvo išmokytas dirbti ant pastolių, ar jo sveikatos būklė buvo tinkama tokiems darbams.
Ši žūtis dar kartą patvirtina metai po metų besitęsiančią nuolatinę tendenciją – pagrindinė tragedijų darbe, t. y. apie trečdalio žūčių ar sunkių sužalojimų, priežastis yra kritimai iš aukštai. Pernai nukritę iš aukštai žuvo 11 darbuotojų, sunkiai sužaloti – 35. O minėtas įvykis tai jau galimai trečias šiais metais mirtinas nelaimingas atsitikimas darbuotojui nukritus iš aukštai.
Sausį Mažeikiuose, Felikso Trijonio IĮ pagalbinis darbininkas nuo statomo pastato stogo pro stoglangį nukrito iš maždaug 8 m aukščio ant betoninių grindų ir žuvo.
Vasario mėnesį UAB „Neįgaliųjų paslaugų centras“ (Klaipėda) kiemsargis atsistojo ant šalia eskalatoriaus esančios dekoratyvinės perdangos, kuri neišlaikė svorio, ir darbuotojas nukrito iš maždaug 3-4 metrų aukščio. Nuo patirtų sužalojimų nukentėjusysis ligoninėje mirė.
Metų pradžią žymi ir visa virtinė sunkių nelaimingų atsitikimų nukritus iš aukštai. Sausį statybvietėje Klaipėdoje tiesiant vamzdyną, UAB „Hidrostatyba“ darbuotojas įkrito į 2–3 m gylio iškasą; statybos objekte Vilniuje nuo stogo viršaus atliekant metalinės konstrukcijos dažymo darbus, darbuotojas pro uždengtą putų polistirolu stoglangio angą iš 4 m aukščio nukrito ant rekonstruojamo pastato betoninės perdangos.
Vasarį iš maždaug 5 m aukščio nuo pastolių nukrito UAB „Tomaldras“ (Kaišiadorių r.) stogdengys, komandiruotėje Olandijoje užsienio šalies įmonėje dirbdamas stogo dengimo darbus; UAB „Litesko“ filialo „Marijampolės šiluma“ darbuotojas, eidamas iš katilinės ir trumpindamas kelią, pralindo pro juosta aptvertą pavojingą vietą, kur buvo atkastas beveik metro gylio vamzdyno kanalas, ir, nukritęs ant betoninių blokų, sunkiai susižalojo.
UAB „Kauno grūdai ir partneriai“ kombinuotų pašarų gamybos ceche gamybos darbininkas, atidarydamas rūsio angos grotas, kartu su jomis nukrito į rūsį iš beveik 3 m aukščio ir taip pat sunkiai susižalojo.
Minėti pavyzdžiai liudija, kad darbdaviai dar dažnai netinkamai organizuoja profesinės rizikos vertinimą; darbų vadovai leidžia dirbti neišmokytiems, neinstruktuotiems darbuotojams; nekontroliuoja, kaip jie laikosi nustatytų reikalavimų, darbuotojai dirba nesaugiose darbo vietose.
Siekdami, kad įmonėse panašioms nelaimėms būtų veiksmingai užkertamas kelias, darbo inspektoriai tiek tikrindami, tiek mokymuose, tiek konsultuodami metai iš metų akcentuoja kritimo iš aukščio darbe grėsmę. Tai yra nuolatinė viena iš prioritetinių VDI prevencinio darbo krypčių. Ieškant naujų, patogių ir patrauklesnių būdų, kaip mokyti bei gilinti žinias, visai neseniai buvo sukurtos Interaktyvios rekomendacijos kritimų iš aukščio prevencijai. Jas galima rasti VDI interneto svetainės www.vdi.lt tituliniame puslapyje.
„Šiomis rekomendacijomis labai paprasta naudotis. Visos situacijos yra pavaizduotos vizualiai. Informacija pateikiama nuosekliai: nuo saugaus darbo su konkrečiu įrenginiu, atitinkamų kolektyvinių ir asmeninių apsaugos priemonių naudojimo iki vidinės darbuotojų saugos ir sveikatos kontrolės, – sako VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas. – O kokia bus šių rekomendacijų teikiama nauda, priklauso tik nuo įmonių, darbų vadovų, specialistų aktyvumo, jų sąmoningumo ir aiškaus suvokimo, kad dirbti aukštai galima leisti tik atitinkamai perengtą darbuotoją.“