Efektyvus būdas išlaikyti darbuotoją – akcijų opcionas: kažkada šia teise sėkmingai pasinaudojo ir Elonas Muskas

Vakaruose populiari darbuotojų motyvavimo forma – akcijų opcionai (arba pasirinkimo sandoriai) dėl prieš porą metų priimtų mokestinių palengvinimų įgauna pagreitį ir Lietuvoje. Ir ne tik tarp startuolių, tačiau ir tarp kitų sričių įmonių. Be to, Lietuvos verslas ieško ir akcijų opcionams giminingų finansinio skatinimo priemonių, tokių kaip fantominės akcijos.

Akcijų opcionas – tai teisė po tam tikro laiko ateityje įsigyti nustatyta įmonės akcijų skaičių už iš anksto sutartą kainą arba nemokamai. Šią priemonę turintys darbuotojai gauna teisę pasinaudoti savo akcijų opcionais, t. y. po nurodyto laiko pirkti akcijas už opciono gavimo dieną nustatytą kainą neatsižvelgiant į vyraujančią rinkos kainą arba gauti akcijas nemokamai. Tuomet, jei darbuotojas nusprendžia akcijas parduoti, fiksuojamas reikšmingas uždarbis.

Vienas garsiausių pastarojo metų opcionų naudos darbuotojui pavyzdžių buvo elektromobilių gamintojos „Tesla“ vadovo Elono Musko situacija. 2012 m. jis buvo gavęs teise ateityje įsigyti 22 milijonus kompanijos akcijų už fiksuotą to meto 6,24 USD kainą. Šiandien „Teslos“ akcija kainuoja apie 1000 USD, todėl pasinaudodamas šia teise ir iškart parduodamas akcijas E. Muskas uždirba milijardus pelno.

Darbdavys gali nustatyti, kad akcijų opcionų suteikimas ir įgyvendinimas priklausytų nuo tam tikrų tikslų, tokių kaip veiklos rodikliai ar pardavimų rezultatai. Kitaip tariant, darbuotojas turės teisę pasinaudoti savo akcijų opcionais tik kai bus pasiekti numatyti tikslai ar sutarti rodikliai.

Kai kurios įmonės nusprendžia siūlyti akcijų opcionus pagrindiniams darbuotojams užsitikrindamos, kad įmonės strategiją įgyvendintų ilgai įmonėje dirbanti komanda, o kitos siūlo akcijų opcionus visiems darbuotojams. Bendras abiejų akcijų opcionų susitarimo šalių tikslas yra motyvuoti darbuotoją laikytis ilgalaikio požiūrio, taip didinant darbdavio, kaip įmonės, vertę ir derinant šalių interesus. Akcijų opcionai yra tik asmeninio pobūdžio ir yra neatskiriamai susiję su darbuotoju kaip konkrečios įmonės nariu. Bendrovė nori turėti kuo ilgesnius darbo santykius, todėl paprastai esminė sąlyga yra nustatyti ilgą laikotarpį, po kurio darbuotojai gali pasinaudoti savo teise įsigyti bendrovės akcijų.

Lietuvoje jau pasiteisina

Tarp ryškiausių opcionų taikymo pavyzdžių yra vienas sėkmingiausių Lietuvos startuolių „Vinted“, kurio darbuotojai motyvuojami bendrovės opcionais. Pasak bendrovės finansų operacijų vadovės Dominykos Mukhos, akcijų opcionai yra vienas iš faktorių, prisidedančių prie darbuotojų lojalumo.
„Opcionai yra mūsų įmonės kultūros pratęsimas ir dosnus būdas atsilyginti darbuotojams už jų indėlį į kompanijos augimą. Kai kurie mūsų darbuotojai „Vinted“ dirba jau 10 metų, ir tai rodo, kad mūsų pastangos lojalumo srityje yra veiksmingos“, – sako D. Mukha.

Jai antrina ir kitos opcionus taikančios bendrovės – „carVertical“ – vadovas Rokas Medonis. Jo teigimu, 2020 m. įsigaliojus naujajam opcionų reguliavimui, su didžiąją dalimi to meto darbuotojų buvo sudaryta trijų metų opciono sutartis.

„Opcionai kaip priemonė visiškai pasiteisina. Taikome opcionų programą ir nemažai daliai naujų specialistų, kurie prisijungia prie mūsų įmonės. Pastebėjome, kad atsiradus opcionų programai kai kurie specialistai į įmonę pradėjo žiūrėti nebe iš trumpalaikės, o iš labai ilgalaikės perspektyvos“, – sako R. Medonis.

Jis pasakoja, kad „CarVertical“ opcionų taisyklės yra paremtos tuo, kad opcionų sutartis privalo būti išlaikyta tris metus – tik tuomet tai konvertuojasi į akcijas.

„Pastebėjome, kad darbuotojai, metinių vertinimų metu, kuomet yra perskaičiuojamas atlygis, net prašo vietoje algos kėlimo jiems pateikti papildomą opcionų sutartį. Manome, kad darbuotojai į įmonę ir savo pozicijos atnešamą naudą dėl šios programos žiūri tik iš ilgalaikės perspektyvos“, – tvirtina R. Medonis.

Per šiuos metus Lietuvos startuoliai pritraukė daugiau kai 420 mln. Eur investicijų, o startuolius vienijančios asociacijos „Vienaragiai LT“ vadovės Ingos Langaitės teigimu, Lietuva turėtų nesustoti ir toliau tobulinti įstatyminę bazę siekiant palengvinti talentų pritraukimą ir išlaikymą.

„Tam, kad galėtų vystyti ir įgyvendinti inovatyvias idėjas, startuoliams reikia aukščiausios klasės specialistų, tačiau pradiniuose veiklos etapuose jie dažnai neturi lėšų mokėti konkurencingų atlyginimų. IT srities specialistų Lietuvoje itin trūksta, o jų atlyginimai kaip niekada dideli, todėl akcijų opcionai yra vienas iš būdų pritraukti reikiamus žmones. Kartu jie veikia kaip motyvacinė priemonė – kuo geriau sekasi startuoliui, tuo solidesnė grąža laukia ir darbuotojų“, – sako I.Langaitė.

Lietuvos startuolių ekosistema auga ir plečiasi kaip niekada sparčiai: vien per pirmus devynis šių metų mėnesius Lietuvos startuoliai pritraukė daugiau kaip 420 mln. Eur investicijų. Todėl, pasak I.Langaitės, akcijų opcionų teisinio reguliavimo klausimai tampa vis opesni.

„Su darbuotojų opcionų apmokestinimu padėtis jau nebloga, tačiau jų suteikimas startuoliams kelia keblumų, kadangi Lietuvoje galiojanti akcijų suteikimo programa yra labiau tinkama užaugusioms, listinguojamoms bendrovėms. Apskritai, šiuo metu Lietuvos teisėje nėra aiškiai įtvirtinta ar nustatyta, kokio pobūdžio sutartis yra opcionai ir kiti pasirinkimo sandoriai“, – pastebi „Vienaragiai LT“ vadovė.

Startuoliams, bet ne tik

Žmogiškųjų išteklių paslaugų įmonės „Alliance for Recruitment“ partneris Andrius Francas pastebi, kad opcionai Lietuvoje suaktyvėjo nuo 2020 m., sulig atitinkamais mokestiniais pakeitimais.

„Matome, kad IT kompanijos, ypač jaunos, taip bando prisitraukti labiau patyrusius specialistus juos sumotyvuojant akcijų opcionais ir tuo pačiu kai kuriais atvejais mokėdamos mažesnį negu rinkoje atlyginimą. Pastebime, kad darbuotojai nebijo rizikuoti ir prisijungia prie jaunų startuolių. Kalbant apie brandžias organizacijas, įmonių akcininkai ir savininkai nėra linkę laisvai manevruoti opcionais. Pagrindinė to priežastis yra akcijų skirtingų rūšių nebuvimas Lietuvoje. Skandinavijoje, ypač Švedijoje, akcijos yra kelių tipų – A tipo akcijos suteikia vienas privilegijas akcininkams, tuo tarpu B tipo akcijos – kitokias. Tos akcijos, kurios yra be balsavimo teisės, dažniau atitenka opcionų pavidalu darbuotojams. Manau, kad akcijų klasifikavimas padėtų pasiekti dar didesnę opcionų plėtrą“, – svarsto A. Francas.

Advokatų kontoros „ECOVIS ProventusLaw“ advokatė ir partnerė Loreta Andziulytė taip pat sutinka, kad šį darbuotojų skatinimo būdą vis dažniau renkasi ir Lietuvos įmonės.

„Nors opcionai kaip skatinimo priemonė, yra ypač populiari užsienyje, nemažai sėkmingų Lietuvos įmonių juos pritaiko arba domisi tokiomis galimybėmis. Aktyvesnės yra kol kas užsienio kapitalo bendrovės ir tai ko gero susiję su tuo, kad opcionai kitose valstybėse jau anksčiau tapo populiari darbuotojų motyvavimo ar pritraukimo priemonė. Lietuvos įmonės gali pasimokyti iš sėkmės istorijų bei savo veikloje pritaikyti tinkamiausią akcijų opcionų būdą. Turime tokių pavyzdžių ir tarp savo „FinTech“ klientų, kurie opcionus pirmiausia renkasi paskatinti ilgiau dirbančius ar aukštesnes pareigas užimančius darbuotojus. Opcionai reiškia, kad į įmonės valdymą ir augimą reikia „įsileisti“ darbuotojus – vieniems tai privalumas, bet kiti būtent dėl šios priežasties skeptiškai vertina opcionus“, – pasakoja advokatė L. Andziulytė.

Pasak jos, opcionai yra puiki priemonė suderinti steigėjų, vadovaujančių komandų ir darbuotojų interesus bei visiems kolektyviai investuoti į įmonės ateitį. Ji atkreipia dėmesį ir į giminingą formą – fantomines akcijas, vis dažniau atrandamas ir Lietuvoje.

„Kaip alternatyva, akcijų opcionams yra taip vadinamos fantominės akcijos, kai nėra suteikiamos realios bendrovės akcijos, o darbuotojui piniginė premija yra susiejama su bendrovės vertės pokyčiu. Taip darbuotojas yra skatinamas įsitraukti į bendrovės vertės augimą, tačiau netampa bendrovės akcininku. “, – pasakoja L. Andziulytė.

Advokatės teigimu, svarbus aspektas suteikiant akcijų opcionus yra taikomi mokesčiai. Bendra taisyklė yra ta, kad akcijų opciono pagrindu darbuotojui suteikus akcijų gali būti apmokestinamas skirtumas tarp akcijų tikrosios rinkos vertės ir kainos, kurią darbuotojas sumokėjo už akcijas. Tokiu atveju taikomi gyventojų pajamų mokestis ir socialinio draudimo įmokos.

Tiesa, lengvinant startuolių ir viso verslo sąlygas, Lietuvoje yra taikomos tam tikros mokesčių lengvatos. Akcijų opcionams taikoma mokesčių lengvata pritaikoma gyventojų pajamų mokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms, jei įgyvendinus akcijų opcioną darbuotojui akcijos suteikiamos ne anksčiau kaip po 3 metų. Jau daugelį metų akcijų opcionams taikoma minėta lengvata socialinio draudimo įmokoms. Tuo tarpu gyventojų pajamų mokesčio lengvata yra pakankamai nauja ir taikoma, jei akcijų opciono sutartis sudaroma po 2020 m. vasario 1 d.

Taip pat, advokatė atkreipia dėmesį, kad kapitalo prieaugis, kurį darbuotojas gauna pardavęs įgytas akcijas, yra apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu.

„Šiuo metu Lietuvos teisinėje sistemoje nėra sureguliuota akcijų opcionų suteikimo ir tokių sutarčių sudarymo tvarka. Todėl yra siūlomi Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai, siekiant detaliau sureguliuoti šią sritį. Palaikome ir tolesnes iniciatyvas siekiant Lietuvą padaryti dar patrauklesne aukštos pridėtinės vertės veikloms ir specialistams“, – apibendrina L. Andziulytė.