DELFI tęsia konkurso „Superdarbdavys“ publikacijas, kuriose konkurso dalyviai pasakoja apie darbo rinkos tendencijas, Lietuvos darbdavių kuriamas darbo sąlygas ir darbo paieškas.
Apie tai, kaip šiandien keičiasi darbo rinka pasaulyje ir Lietuvoje, ir kokių pokyčių tikėtis ateityje, pasakoja JAV ir Lietuvos darbo rinkos ekspertai.
Krizės atgarsiai pažadina prisiminimus
Pasaulines darbo rinkos transformacijas apžvelgiančioje ataskaitoje „From / To“, parengtoje JAV IT kompanijos „Cognizant“ padalinio „Center For the Future of Work“ (liet. „Darbo ateities centras“), ekspertai pastebi, jog mūsų požiūrį į darbą iš esmės keičia įvairūs ekonominiai, technologiniai ir psichologiniai veiksniai.
Pavyzdžiui, dar ne visai pamirštos 2008-ųjų krizės atgarsiai daugybės darbuotojų atmintyje pažadina prisiminimus, kai poreikis eiti į darbą pirmadienį pirmiausia reiškė palengvėjimą, kad žmogus tą darbą vis dar turi. Pastaruoju metu dažnėjantys pasvarstymai apie artėjančią naują krizę verčia ir vėl suvokti, kad turėti darbą yra vertybė, rašoma pasaulinės darbo rinkos ataskaitoje.
Kalbėdama apie Lietuvos darbo rinką personalo atrankos įmonės „Alisa Management Laboratory“ vadovė dr. Alisa Miniotaitė teigia kol kas iš darbuotojų pusės nepastebinti nerimo dėl artėjančios krizės ir esą negirdi svarstymų, „ką darysime, jei užeis krizė?“.
„Šiuo metu Lietuvoje juntamas didelis specialistų trūkumas, nedarbas – mažas, todėl dauguma darbuotojų jaučiasi saugiai. Apie krizę galvoja ir jai nori būtų pasiruošę aukščiausio lygio vadovai bei verslo savininkai“, – sako A. Miniotaitė.
Kaip pažymi pašnekovė, šiuo metu svarbiausi veiksniai, kurie keičia Lietuvos darbo rinką, – auganti Lietuvos ekonomika, didėjantys atlyginimai, kurie esą lemia, kad darbdavio ir darbuotojo svarstyklės yra pasvirusios darbuotojo naudai.
„Šiandien darbuotojas turi didesnes galias, derėdamasis dėl darbo sąlygų. Keičiasi ir darbuotojo paveikslas: darbuotojas nori būti įgalintas, svarbus, dalyvaujantis sprendimų priėmime. Darbuotojas tampa išrankesnis, nes geri specialistai šiuo metu tikrai turi iš ko rinktis, dėmesį skiria įmonės reputacijai, tarptautiškumui, produktui“, – pastebi vadovavimo ir lyderystės ekspertė.
Dėl jaunosios kartos darbdaviai priversti sukti galvas
Kitas reikšmingas darbo rinkai įtaką darantis veiksnys, kaip pažymi „Cognizant“ ekspertai, – motyvacijos pokyčiai, pirmiausia ateinantys iš pačių darbuotojų. Personalo specialistai pastebi, kad vadinamoji Y karta (angl. millenials) turi ypač stipriai išreikštą poreikį jausti savo darbo prasmę, nebijo keisti darbovietės ir veiklos pobūdžio, o patį darbą vertina kaip saviraišką ir neatsiejamą savo gyvenimo dalį, neretai išeinančią už nustatytų darbo valandų ir vietos ribų. Tačiau įmonėse dėl vidinių ir išorinių priežasčių vykstantys pokyčiai esą veikia ne tik jaunosios kartos, bet ir visų darbuotojų asmeninį santykį su darbu.
A. Miniotaitė sutinka, kad dažnai darbą keičiantys specialistai jau yra darbo rinkos realybė, su kuria įmonės bando susitaikyti, tad valdo riziką, diegdamos technologinius sprendimus ir priimdamos daugiau darbuotojų. Taip pat, anot jos, stengiamasi kuo ilgiau išlaikyti darbuotoją, kuriant maksimaliai komfortiškas sąlygas: darbo iš namų galimybė, mokymai, finansinis ir nefinansinis skatinimas.
A. Miniotaitė taip pat pastebi, jog į darbo rinką įsiliejanti Z karta atneša nemažai pokyčių: trumpėja darbo vienoje įmonėje terminas, darbdavio–darbuotojo santykiai tampa horizontalesni ir neformalesni.
Nyksta riba tarp formalaus ir familiaraus bendravimo su vadovais
Įmonės vidaus kultūrą „Cognizant“ personalo specialistai įvardija kaip vieną reikšmingiausių veiksnių, kad veikla būtų sėkminga ir tvari. Istoriškai, jei įmonė turėjo stiprią vidaus kultūrą, tradicijas ir specifinę darbo terminologiją, tai daugeliu atvejų reiškė, kad naujam darbuotojui reiks šiuos dalykus kuo greičiau išmokti ir perimti, – tapti tarsi uždaro klubo nariu ir per daug neišsiskirti. Išsiskyrimas iš aplinkos esą galėjo būti suvokiamas kaip grėsmė nusistovėjusiai įmonės kultūrai.
Pavyzdžiui, nežinant įmonėje vartojamo žargono ar neprisitaikant prie vyraujančio aprangos stiliaus, buvo galima sulaukti globėjiškų pamokymų ar net pašaipų. Vis dėlto pastebima, kad įmonių vidaus kultūra tampa vis atviresnė pokyčiams, naujam požiūriui ir idėjoms, kurių atneša nauji darbuotojai.
„Cognizant“ darbo ekspertų nuomone, šį virsmą lėmė šiuolaikinės technologijos, pakeitusios mūsų bendravimą. Išmanieji telefonai ir socialiniai tinklai beveik visiškai panaikino laiko ir atstumo barjerus, o pats bendravimas tapo mažiau formalus.
Žmonės netruko prisitaikyti prie išaugusio komunikacijos greičio – prigijo įvairios santrumpos, galinčios vos keliomis raidėmis perteikti emocijas ar veiksmus, jausmus reiškiantys „veideliai“ (angl. emojis) bei judantys gif paveikslėliai. Šios naujovės pasiekė ir įmones – čia nykstanti riba tarp formalaus ir familiaraus bendravimo ne tik pažėrė „veidelių“ susirašinėjimuose tarp pavaldinio ir vadovo, bet ir sukūrė laisvesnę atmosferą darbuotojams atvirai išsakyti savo nuomonę ir išlaikyti individualumą.
A. Miniotaitė atkreipia dėmesį, jei įmonėje dirba daug Z kartos atstovų, vadinasi, ji – dinamiška, joje daug neformalaus bendravimo, darbuotojų įtraukimo veiksmų – susirinkimų, pasitarimų, mokymų. Tačiau tokiose organizacijose, pabrėžia ji, egzistuoja ir didelė darbuotojų kaita.
„Brandesnėse įmonėse didelis dėmesys skiriamas darbo ir asmeninio gyvenimo balansui, tai tampa didesniu prioritetu nei anksčiau. Daugėja nuotolinio darbo atvejų, darbuotojams skiriama daugiau autonomijos“, – kaip keičiasi įmonių vidinė kultūra, pasakoja žmogiškųjų išteklių ekspertė.
Nuoseklumą karjeroje keičia lankstumas
„Daugiau kaip 20 metų sėkmingos veiklos patirtis bankininkystėje (ar rinkodaroje, pardavimuose...)“ – panašios santraukos dažnai sutinkamos daug pasiekusių profesionalų gyvenimo aprašymuose. Po jomis – kelių darboviečių ir pozicijų sąrašas, iliustruojantis kryptingą kelią vienoje pasirinktoje srityje, kantriai kaupiant patirtį ir, jei sekasi – kylant pareigose. Susiklosčiusios tradicijos ir požiūris į profesionalumą ilgą laiką lemdavo, kad karjeros pradžioje pasirinkta sritis yra nuosekliai vystoma, nedarant radikalių sprendimų.
„Nesunku suprasti, kodėl toks modelis tapo tarsi norma visuomenėje ir darbovietėse – karjeros keitimas anksčiau reiškė poreikį viską pradėti nuo pradžių, o tai vidutinio amžiaus asmeniui, turinčiam šeimą ir įsipareigojimų, neišvengiamai atnešdavo nemenkų finansinių iššūkių, nes kartu su statusu smukdavo ir darbo užmokestis. Ne mažiau svarbus buvo ir įprastas požiūris, kad profesionalas neturi „blaškytis“, keisdamas darbovietes, o tuo labiau – imtis naujos veiklos“, – teigia sako Edita Znutienė, „Cognizant Technology Solutions“ personalo direktorė Baltijos šalyse.
Vis dėlto „Cognizant“ ekspertai įsitikinę – ši norma netrukus bus nušluota technologijų progreso. Automatizacija, dirbtinis intelektas ir visuotinė skaitmenizacija, palietusi beveik visas gyvenimo sritis, darbuotojus privers išmokti naujų įgūdžių, o karjeros siekti taps įprasta dirbant keliomis kryptimis vienu metu. Manoma, kad technologijų įsigalėjimo procesai, išstumdami kai kurias profesijas, sukurs naujų specialistų poreikį.
„Alisa Management Laboratory“ vadovės nuomone, vis daugiau žmonių Lietuvoje persikvalifikuoja į IT sritį: „Net ir su minimaliomis žiniomis jie yra pageidaujami, įmonės pasirengusios auginti, investuoti į šiuos darbuotojus.“
Jei žmogus nori persikvalifikuoti į ne tokią populiarią, paklausą turinčią specialybę, tuomet jam esą teks susidurti su tradiciniais sunkumais ir atsakyti į klausimą, „kodėl tave turi priimti į darbą, jei štai už durų laukia darbuotojas, kuris jau turi šioje srityje patirtį?“.
Pensija – antrasis solidus gyvenimas
Didėjanti gyvenimo trukmė ateityje privers naujai pažvelgti ir į pensinį laikotarpį, įsitikinę darbo rinkos ekspertai. Medicina ir technologijos ne tik padidins metų skaičių, kuriuos praleisime pensijoje, bet ir užtikrins pakankamai gerą sveikatą ir fizines galimybes. Ir nors tai skamba puikiai, bet gali sukurti ir naujų iššūkių.
Kaip rodo „Cognizant“ ateities ekspertų įžvalgos, viena iš problemų, kurias sukels ilgi pensijos metai – tai finansai. Neturint didelių santaupų, reikės pragyventi už valstybės mokamą senatvės pensiją, tačiau jos dydis gali būti nepakankamas įprastam gyvenimo būdui užtikrinti. Senėjant populiacijai, valstybėms taps vis sunkiau išlaikyti į pensiją išėjusius gyventojus, todėl šiems teks patiems ieškoti sprendimų savo buičiai palengvinti. Be to, nestokodami geros sveikatos, senjorai turės daugiau energijos, ir nieko neveikti jiems tiesiog bus nuobodu.
„Prognozuojama, kad populiarėjant laisvai samdomam darbui ir nuotolinio darbo galimybėms, taps vis labiau įprasta net sulaukus pensinio amžiaus aktyviai dalyvauti darbo rinkoje. Laisvai prieinama informacija ir mokymosi galimybės internete jau dabar leidžia neišeinant iš namų įgyti naujų kompetencijų.
Beje, net ir neturint darbo kompiuteriu įgūdžių, galima tapti aktyviu dalinimosi ekonomikos dalyviu ir teikti paslaugas, pvz., įsidarbinti pavėžėju. Šios tendencijos ateityje turėtų dar labiau stiprėti, suteikdamos darbo galimybių įvairaus amžiaus asmenims. Dirbsime ne tik ilgiau, bet ir įdomiau, lanksčiau bei laisviau“, – sako „Cognizant“ atstovė E. Znutienė.
A. Miniotaitė sutinka, kad darbingas amžius Lietuvoje ilgėja. Tačiau ji atkreipia dėmesį, kad daug vidutinio amžiaus specialistų šiuo metu siekia užsitikrinti pasyvias pajamas: investuoja į nekilnojamąjį turtą, akcijas. Todėl gali būti, kad būdami darbingi vyresniame amžiuje jie rinkis sau malonią profesinę veiklą, o ne darbą nuo 8 iki 17 val. tradiciniame darbe.
„Vis labiau diskutuojama apie tai, kad darbas turi teikti malonumą. Gerėjantis Lietuvos išsivystymo lygis irgi leidžia galvoti ne tik kaip sudurti galą su galu, bet ir džiaugtis solidžiomis pajamomis, dirbti mažiau bei rinktis skirtingas veiklas. Atsiranda laisvė svarstyti, ką darydamas jaučiuosi geriausiai, laisviau planuoti karjerą bei ieškoti prasmingo darbo“, – įžvalgomis dalijasi ekspertė.
CVbankas.lt kviečia į seminarą darbdaviams ir personalo specialistams „Įmonės kultūra. Kaip sukurti motyvuotų ir sumanių žmonių komandą?“