Ar pamenate, kai užsimanę pažiūrėti filmą, keliaudavome į vaizdo kasečių nuomą, o paskui skubėjome grąžinti atgal – vėluosime, reikės sumokėti papildomai. Arba, kai nusprendus antrosios pusės ieškoti internetinėje pažinčių svetainėje, turėdavai atsakyti keliasdešimt klausimų apie savo pomėgius, įsitikinimus ir dar daugybę kitų dalykų. Atrodo, tai buvo ne taip jau seniai...
Dabar – filmus žiūrime internetu, skubame nebent iki durų – pasiimti internetu užsakyto maisto, o antrąją pusę išsirenkame savo išmaniojo ekraną brūkštelėdami pirštu.
Tai primindama norėjau pasakyti, kad palyginti su kitomis mūsų gyvenimo sritimis – atrankos į darbą pasikeitė ne tiek jau daug. Ypač, kalbant apie CV ir motyvacinį laišką. Nors nebesame įpareigoti rodyti savo veido, rašyti gimimo metų ar šeiminės padėties, ir toliau čia vardijame savo patirtis, atsakomybes ir giriamės, kokie esame šaunūs.
Mirsiu nepamiršiu, kai maždaug prieš 15 metų, rašydama pirmąjį CV, nukopijavau sakinį iš brolio gyvenimo aprašymo. Kaip jis tiksliai skambėjo, jau nepamenu, bet buvo panašu į tai: „Didžiausias mano trūkumas – per didelis įsitraukimas į darbą – nenurimstu, kol nepadarau visko iki galo ir tobulai“. Šiandien tokį perskaičius pagalvočiau, kad žmogus tiesiog nori pasirodyti, o dauguma darbdavių tikrai įžvelgtų čia trūkumą ir labai rimtą. Mat darbuotojui, kuris siekia daryti tobulai ir dirba pernelyg daug, akivaizdžiai gresia perdegimo sindromas.
Tačiau tuomet mano CV man atrodė aukso vertės vien dėl šito sakinio...
1 CV trūkumas: darbuotojas gaišta laiką ir leidžia pinigus