„Panašu, kad nuo šių metų balandžio 1 d. „Barclays“ įmonės dalį teikiamų paslaugų perėmusiai Indijos kapitalo įmonei „HCL Technologies“ sunkiai sekasi susitvarkyti su administracinėmis bei darbuotojų teises užtikrinančiomis užduotimis“, – rašoma DELFI atsiųstame laiške.
Tą patvirtino ir Valstybinė darbo inspekcija (VDI), kuri už darbo ir poilsio laiko reikalavimų pažeidimus įmonei skyrė 40 eurų baudą. „HCL Technologies“ pripažįsta, kad įmonėje buvo kilusių problemų, susijusių su užmokesčiu už viršvalandžius, tačiau pabrėžia, kad tai liečia tik nedidelę darbuotojų dalį.
DELFI primena, kad pernai gruodį pranešta, jog „Barclays“ operacijų centras Lietuvoje stabdo veiklą ir ketina perkelti apie 460 darbo vietų į bendrovę „HCL Technologies“. Taip pat buvo skelbiama, kad likusios darbo vietos bus naikinamos, o darbuotojams siūlomos išeitinės kompensacijos.
Išplatintame pranešime „Barclays“ operacijų centro Lietuvoje vadovas Mariano Andrade Gonzalezas tuomet sakė, kad perkeltiems darbuotojams bus užtikrintos sąlygos tęsti darbą tose pačiose pozicijose. Darbuotojams, nusprendusiems nepereiti į HCL, pagal galiojančius įstatymus bus pasiūlytos išeitinės kompensacijos.
„HCL Technologies“ – pasaulyje pirmaujanti technologijų bendrovė, kurioje visame pasaulyje dirba daugiau nei 140 tūkst. žmonių iš 45 šalių. „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje šioje įmonėje dabartiniu metu dirba 485 darbuotojai.
Teigia, kad atlyginimai nuolat skiriasi
DELFI sulaukė laiško, kuriame darbuotojas, nenorėjęs atskleisti savo vardo, papasakojo apie įmonėje besitęsiančius neramumus, kurie esą prasidėjo nuo balandžio 1 d., galutinai perkėlus darbo vietas. Netikslumų atlyginimuose visi darbuotojai, jo teigimu, pastebėjo nuo pat pirmos algos gavimo.
„Darbuotojams nėra teisingai sumokama už viršvalandinį darbą, nors iš mūsų reikalaujama kas savaitę pildyti laiko apskaitos žiniaraščius, kuriuos peržiūri ir tvirtina komandų vadovai. Panašu, kad minėti žiniaraščiai, patekę į buhalterijos skyrių, tampa nebeaktualūs, nes atlyginimai nuolat skiriasi ir beveik niekada neatitinka tikrovės“, – rašoma laiške.
Pavyzdžiui, darbuotojams gavus atlyginimus už rugpjūčio mėnesį, kaip pranešė DELFI, paaiškėjo, kad neįskaičiuotas viršvalandinis darbas ir kitos papildomos darbo valandos. Maža to, pats atlyginimas netgi buvo mažesnis, negu nurodytas darbo sutartyse, o kai kurie darbuotojai, pasak pašnekovo, dar net nėra gavę savo algų už kelis mėnesius.
„Yra keliolika atvejų, kai žmonės, dirbdami du mėnesius, dar nėra gavę atlyginimo iki šiol“, – sako darbuotojas.
Anot pašnekovo, tai nėra pirmas kartas, kai atlyginimai sumokami, apskaičiavus juos neteisingai. Beje, kaip rašoma laiške, valdžia kartais pastebi algų neatitikimus, tačiau apie tai nepraneša patiems darbuotojams.
„Pastaruosius kelis kartus atlyginimų skirtumai buvo išmokami praėjus kelioms savaitėms nuo mėnesinės algos išmokėjimo, atskirai neinformavus darbuotojų apie įsivėlusias klaidas ar apsiskaičiavimo faktą“, – toliau dėsto darbuotojas.
Problema esą sprendžiama
Kaip pasakoja su DELFI susisiekęs HCL darbuotojas, su vadovais apie šias problemas buvo kalbamasi ne vieną kartą, tačiau jokių priemonių šie neva nesiėmė iki paskutinės rugpjūčio darbo dienos. Praėjusį penktadienį įmonėje esą vyko minėtos situacijos aptarimas, o darbuotojai savo ruožtu rengėsi rašyti prašymus ir, vadovaudamiesi Darbo kodekso 50 straipsnio 1 dalimi, neatvykti į darbą tol, kol nebus išmokėtas priklausantis darbo užmokestis.
Nors po tokių pareiškimų pirmadienį išmokas gavo dauguma HCL darbuotojų, bet didžioji dauguma jų, anot pašnekovo, nėra teisingos ir vis dar trūkstamos.
DELFI kreipėsi į bendrovę „HCL Technologies“, kurios atstovai patikino, kad šiuo metu minėta problema sprendžiama.
„Nuo šių metų balandžio mėnesio HCL sustiprino savo veiklą Lietuvoje ir, pagal Įgytų teisių direktyvą, perėmė daug klientų darbuotojų. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, nedideliam skaičiui darbuotojų kilo keletas su viršvalandžiais susijusių problemų, tačiau tai buvo greitai pastebėta, mokėjimo procesas yra sprendžiamas.
HCL darbuotojai buvo informuoti apie veiksmus, kurių ėmėmės, siekdami užtikrinti, kad visi mokėjimai būtų įvykdyti. Įmonė sėkmingai vykdo reikalavimus atitinkančias operacijas pagal vietos įstatymus ir yra visiškai atsidavusi savo darbuotojams“, – rašoma įmonės atsiųstame komentare.
Darbo inspekcija skyrė baudą
Visgi į DELFI kreipęsis darbuotojas patikslino, kad šios darbo užmokesčio problemos susijusios ne su keliais, o su nemaža dalimi darbuotojų.
„Tai, galima sakyti, susiję su visais – 90 proc. – darbuotojais. Žmonės iš darbo išeina nuolatos ir išeinančiųjų, kurie anksčiau dirbo „Barclays“, skaičius didėja, tad greitu metu neliks nė vieno, perėjusio iš ten“, – teigė su DELFI susisiekęs darbuotojas.
Rekvizitai.lt duomenimis, dar rugpjūčio 27 d. įmonėje dirbo 513 apdraustų asmenų, o rugsėjo 1 d. jų registruota 485. Liepos mėnesio vidutinis darbo užmokestis „HCL Technologies Lithuania“ įmonėje siekė kiek daugiau nei 2,2 tūkst. eurų, neatskaičius mokesčių.
Jis taip pat priduria, kad kai kurie darbuotojai kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją (VDI), kuri įmonėje atliko auditą, tačiau tikslios priežasties vyras esą nežino.
Kaip teigia VDI atstovai, šių metų birželį gautas skundas dėl ne laiku mokamo darbo užmokesčio. Atlikus patikrinimą, įmonės įgaliotam atstovui už darbo ir poilsio laiko reikalavimų pažeidimus surašytas Administracinio nusižengimo protokolas ir skirta bauda.
VDI taip pat pranešė, kad 2019 m. gegužę ir birželį gauti 3 skundai dėl galimai nelegaliai dirbančių asmenų šioje įmonėje, tačiau pranešimai esą nepasitvirtino.
„Šiemet Darbo ginčų komisija gavo tris prašymus nagrinėti darbo ginčus dėl bendrovės „HCL Technologies Lithuania“. Visi prašymai buvo pateikti dėl darbo užmokesčio. Du prašymai jau išnagrinėti: vieno prašymo atveju ieškovas atsisakė reikalavimų iki posėdžio, kito – patvirtinta šalių taikos sutartis, o trečias prašymas vis dar nagrinėjimas“, – rašoma VDI specialistų komentare.
Jeigu darbdavys nesilaiko darbo teisės nuostatų, darbuotojas turi teisę su rašytiniu skundu kreiptis į VDI teritorinį skyrių dėl konkrečios situacijos identifikavimo ir poveikio priemonių darbdavio atžvilgiu pritaikymo. Skundą galima atsiųsti paštu, elektroniniu paštu (pasirašius elektroniniu parašu) arba atvykti į bet kurį VDI teritorinį skyrių, aiškina darbo teisės specialistai.
Į VDI besikreipiančių asmenų konfidencialumas saugomas įstatymu, o inspektavimas dėl galimų darbo įstatymų pažeidimų fakto vykdomas tik pagal rašytinus skundus.
Individualius darbo ginčus tarp darbuotojo ir darbdavio nagrinėja Darbo ginčų komisijos prie Valstybinės darbo inspekcijos. Asmuo kreiptis į Darbo ginčų komisiją gali per tris mėnesius nuo sužinojimo apie pažeistas savo teises.
Darbo ginčų komisijos per šių metų pirmąjį pusmetį gavo daugiau nei 3,7 tūkst. prašymų dėl darbo ginčų nagrinėjimo. Didžiausia dalis prašymų pateikiama dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių sumų išieškojimo. Per pirmąjį šių metų pusmetį DGK priėmė sprendimų dėl beveik 4,4 mln. eurų išieškojimo, iš jų – apie 4,3 mln. eurų darbuotojų naudai.