Personalo valdymo profesionalai Lietuvoje patvirtina, kad užvėrus universiteto ar kolegijos duris, mokymosi kelias tik prasideda. O nuolatinis mokymasis ir gebėjimas persikvalifikuoti – koziris įmonėms, darbuotojams ir net šaliai.
„Dėl augančio technologijų pritaikymo iki 2025 metų 85 mln. darbo vietų bus automatizuotos, tačiau gali atsirasti 97 mln. naujų darbo vietų, labiau pritaikytų darbo pasidalijimui tarp žmonių, mašinų ir algoritmų. Todėl 50% visų darbuotojų reikės persikvalifikuoti, o ateities darbo rinkoje svarbiausi įgūdžiai bus kritinis mąstymas, problemų sprendimas, aktyvus mokymasis, lankstumas ir tolerancija stresui“, – rašoma žymiausius pasaulio verslininkus, politikos lyderius, kviestinius intelektualus jungiančio Pasaulio ekonomikos forumo ataskaitoje apie darbo ateitį.
„Tikrasis mokymasis prasideda ne uždarius universiteto duris, bet įžengus į darbo rinką. O besikeičiančiame pasaulyje norint ne tik nelikti už borto, bet ir klestėti, reikia turėti daug žinių ir nuolat jas plėsti, tobulintis. Į pagalbą, žinoma, žengia ir technologijos – tinkamai įdarbintos bei naudojamos jos padeda greitai ir patogiu metu, net neišeinant iš namų ar darbo vietos, kelti kvalifikaciją, atveria galimybes mokytis viso pasaulio ugdymo įstaigose ar iš skirtingo spektro specialistų“, – teigia A. Bytautienė.
Išmokyti naujų įgūdžių – lengviau nei mąstysenos
Ekonomikos bakalaurą ir personalo vadybos magistrą baigęs M. Keršanksas studijų ir pirmuosius darbo metus praleido ieškojimuose. Vėliau sekė eilė metų marketingo, pardavimų, galiausiai, finansų analitikos srityje. O pastaruosius aštuonerius metus jis dirba personalo valdymo srityje.
„Mano atveju pozicija buvo kuriama ex novo ir organizacija turėjo du kelius: ieškoti specialisto išorėje ir investuoti į jo integracijos procesą arba imti žmogų iš vidaus, jau puikiai pažįstantį organizaciją, bet dar neturintį pakankamai kompetencijų naujoms pareigoms. Iš patirties matau, kad išmokyti darbuotoją naujų kompetencijų yra žymiai lengviau nei išmokyti organizacijai reikalingos mąstysenos“, – sako M. Keršanskas, naujai pozicijai reikiamų papildomų įgūdžių išmokęs per šešis mėnesius trukusius PVPA organizuotus Personalo valdymo standarto mokymus.
Su daug jaunų žmonių dirbantis specialistas pastebi, kad jaunoji karta atviresnė persikvalifikavimo idėjai, tačiau dažnai permainų nori per greitai. „Dažnai jauni žmonės padirba kelis mėnesius ir jau nori šokti į kitą sritį, tačiau kelių mėnesių nepakanka, – teigia M. Keršanskas. – Įgijus teorinių žinių, du-trys metai yra minimalus laiko tarpas per kurį galima pažinti tam tikrą sritį ir įgyti kompetencijų, kurios turėtų pridėtinę vertę rinkoje.“
Sutaupė virš 60 etatų
Pasaulio ekonomikos forumo ataskaitoje pabrėžiama, kad iki 2030 m. kiekvienas darbuotojas turės skirti bent 30 proc. laiko mokymuisi, o keturiems iš dešimties darbuotojų persikvalifikavimo procesas užtruks nuo vieno iki šešių mėnesių. 39 proc. atvejų darbuotojų perkvalifikavimas vyks organizacijose, 16 proc. organizacijų pasitelks nuotolinio mokymo platformas, o 11 proc. – išorinius ekspertus.
Skaitmeninių ir technologinių paslaugų, konsultavimo ir valdymo srityje veikianti tarptautinė JAV įmonė „Cognizant“, turinti padalinį ir Lietuvoje, darbuotojų perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo programas organizacijoje vykdo jau kelis metus.
„Pirmoji mūsų programa buvo skirta ugdyti robotikos procesų automatizavimo, verslo analizės ir procesų kompetencijas, – pasakoja E. Znutienė. – Sėkmingai užbaigę 21 savaitės trukmės programą, jos dalyviai per 2020 m. įgyvendino 147 procesų automatizavimo ir tobulinimo projektus, kas reiškė 63 sutaupytus etatus. Ir visai tai buvo pasiekta mūsų pačių pastangomis. Dauguma idėjų buvo inicijuotos pačių darbuotojų. Automatizuotus procesus įvertino tiek klientai, tiek darbuotojai ir tai padėjo išlaikyti talentus įmonėje.“
Šiuo metu įmonė kuria dar dvi persikvalifikavimo programas, taip pat jau daugelį metų organizuoja kalbos grupes, kuriose darbuotojai mokosi švedų, norvegų ir danų kalbų: „Pastebėjome akivaizdžią tendenciją, kad labiausiai į kalbos grupes prisijungia žmonės, kurie jaučia poreikį pokyčiams, nori persikvalifikuoti, pakeisti sritį. Dažniausiai tai nėra tik aukštąją mokyklą ar kolegiją baigę studentai. Tai ir moterys, kurios po motinystės nusprendžia keisti darbo profilį, ir vidutinio amžiaus darbuotojai, kurie nori atrasti save kitoje srityje, ir kiti specialistai, kurie nuolat ieško savirealizacijos būdų.“
Tiesus kelias likti už borto
Tačiau prieš įžengiant į darbo rinką, jaunų žmonių laukia studijų laikotarpis. Kokias studijas rinktis šiandien, norint būti perspektyviu po penkerių metų?
„Renkantis studijų kryptį siūlyčiau neskubėti žavėtis gražiais karjeros mugių metu gautais lankstinukais, bet įsigilinti į studijų programos esmę: kiek realiai studijų programa atliepia 21 amžiaus kompetencijas, kiek jos ugdomos, kokią patirtį turintys žmonės bus dėstytojai?“ – sako Personalo valdymo profesionalų asociacijos direktorė.
Tačiau svarbiausiu dalyku studijas besirenkančiam žmogui A. Bytautienė įvardija suvokimą, kad pasirinkta profesinė kryptis bus ne visam gyvenimui, kad mokymasis vyks nuolat ir persikvalifikuoti teks.
Lietuvoje, Latvijoje ir Švedijoje dirbantis M. Keršanskas priduria, kad dažnai žmonėms iškyla klausimas, kodėl baigę studijas ir įsidarbinę, turėtų skirti asmeninį laiką mokymuisi? Jo teigimu, atsakymas yra labai paprastas: „Net jei niekada nekeisime darbo vietos ir užimamų pareigų, pasaulis aplink mus keičiasi. Neįgydami naujų kompetencijų, nuolatos nesimokydami einame tiesiu keliu tapti organizacijai ir darbo rinkai nereikalingi. Todėl, nenorint likti už borto, nuolatinis mokymasis, persikvalifikavimas yra paties žmogaus prioritetas.“