Darbo iš namų paplitimas ir populiarumas sparčiai auga. „Paylab“ (Lietuvoje – manoalga.lt) sudarė darbo sričių, kuriose ši nauda yra labiausiai paplitusi, reitingą. Darbas namuose yra įvardinamas kaip lanksti nauda ir yra trečias patraukliausias modernus privalumas, kurį nustatė „Paylab“ tyrimas.
Darbuotojams patraukliausios nefinansinės naudos pagal „Paylab Research“:
1. Lankstus darbo laikas;
2. Papildomas atostogų laikas;
3. Darbas namuose.
Tarp pozicijų, kuriose darbo namuose privilegija naudojasi gana didelė darbuotojų dalis, yra IT specialistai, programuotojai, viešųjų ryšių, rinkodaros ir žurnalistikos darbuotojai, projektų vadovai, vertėjai, analitikai, elektroninės prekybos specialistai, dizaineriai, vadovai ir administracijos darbuotojai.
Tačiau, dažniausiai namuose dirba aukščiausio lygio vadovai. Tuo tarpu pagalbiniai darbuotojai, kvalifikuoti darbininkai ir paslaugų srities darbuotojai turi labai ribotas galimybes dirbti namuose, nes jų darbą sąlygoja jų fizinis buvimas darbo vietoje.
Labiausiai darbas namuose paplitęs tarp informacinių technologijų, elektroninės prekybos ir programavimo sričių darbuotojų. Po jų seka konsultacijų, telekomunikacijų, draudimo, reklamos ir rinkos tyrimų bei ne pelno sektoriaus darbuotojai.
Kiekviena šalis yra unikali, pvz., Suomijoje, Estijoje ir Latvijoje, dėka į elektroninę erdvę perkeltų paslaugų, didžiajai daliai valstybės, viešojo ir vietinio administravimo darbuotojų suteikiama darbo namuose galimybė. Kitų šalių valstybinio sektoriaus darbuotojai gali tik pasvajoti apie tokį privalumą.
Kokių sričių darbuotojai naudojasi DARBO NAMUOSE galimybe?
Lietuvoje darbo namuose privalumu naudojasi IT, telekomunikacijų, rinkodaros, žiniasklaidos, apskaitos ir draudimo sričių darbuotojai bei, žinoma, vadovai.
Darbo namuose specifika
Kai kurios bendrovės turi griežtesnes taisykles ir savo darbuotojams dirbti namuose leidžia tam tikrą dienų skaičių per mėnesį. Kitos leidžia savo darbuotojams dirbti iš namų keletą dienų per savaitę, lanksčiu darbo grafiku. Kai kurie darbuotojai į biurą eina tik tais atvejais, jei turi suplanuotą susitikimą, konsultaciją ar kitą programą, kuri reikalauja, kad jie fiziškai būtų darbo vietoje. Tai jiems leidžia dirbti nuotoliniu būdu, gerokai nuo jų darbo nutolusiose vietose, kai jiems nereikia fiziškai eiti į darbą kiekvieną dieną. Sparčiai populiarėja ir darbas namuose penktadieniais.
Labiausiai tai susiję su darbo pobūdžiu, nes jei darbuotojas turi nuotolinę prieigą prie savo darbo užduočių, jam nebūtina fiziškai būti darbo vietoje. Darbdaviai gali patikrinti savo darbuotojų darbą naudodami įvairias vidaus sistemas ir ryšių kanalus. Komunikacija gali vykti naudojant vaizdo skambučius, vaizdo konferencijas ir nuotolinio pristatymo technologijas, kurios realiu laiku gali sujungti žmones esančius skirtingose vietose.
Žmonės naudojasi namų biuru, kai nori pakeisti savo darbo aplinką. Dažniausiai darbuotojai nenori, kad juos darbo metu blaškytų kolegos, ar nori išvengti ilgai trunkančių kelionių į ir iš darbo. Taip pat darbu namuose naudojamasi, kai darbuotojas blogai jaučiasi, turi susiplanavęs kitos veiklos, pvz., vizitą pas gydytoją, remontą pas techniką ar laukia kurjerio siuntinio. „Namų biuras“ daugeliu aspektų palengvina darbuotojų gyvenimą ir todėl tai yra populiarėjanti nauda.
Kita darbo namuose pusė
Namų biurui reikalingos tinkamos sąlygos, ypač plačiajuosčio interneto paslauga ir darbo zona, kurioje galima netrukdomai dirbti. Daugelis žmonių sąmoningai atsisako darbo namuose, nes jie mano, kad namų aplinka yra skirta atsipalaidavimui, arba dėl kitų namuose esančių narių jie tiesiog negali būti tokie produktyvūs kaip darbe.
Ilgą laiką namuose dirbantis asmuo, gali patirti socialinę izoliaciją ar bendravimo problemas. Dėl šios priežasties kai kurios įmonės riboja darbą namuose ir siekia grąžinti darbuotojus į darbo vietą. Bet kokiu atveju, kai darbuotojas pripranta prie lankstaus darbo, būdingo darbui namuose, jie dažnai to prašo ir būsimų darbdavių.