Prognozuojama, kad namų ūkiuose 2019-aisiais įvairius darbus dirbs daugiau nei 4 milijonai naujai atsiradusių robotų. Jie palengvins buitį, sutaupys žmonių laiko.
Labiausia robotizuojasi pramonė: elektronikos, daugiausia Azijos šalyse. Taip pat robotizuojasi ir automobilių gamybos kompanijos Europoje, konkrečiai – Vokietijoje. Prognozuojama, kad per ateinančius 4–5 metus įmonėse įrengtų robotų skaičius kasmet augs maždaug po 14 proc.
Neatsilieka ir Lietuvos verslas. Vieno įmonės vadovo teigimu, automatizuotos darbo jėgos Lietuvoje tėra fragmentiškai: 10-čiai tūkst. darbuotojų tenka 5 robotai. Todėl esą net sunku išskirti kokį nors vieną labiausia robotizuotą sektorių, tiesiog į robotus pirmieji investuoja tie, kurių veikloje daug fiziškai sunkaus darbo.
Neabejojama, kad robotizacija paveiks atlyginimus. Vieniems darbuotojams, kurie, pavyzdžiui, valdys robotus, algos kils. Tačiau kitų darbuotojų, kuriuos galės pakeisti robotai, neliks. Ir tam Lietuva esą jau turi ruoštis – pritaikyti švietimo sistemą, numatyti socialinių mechanizmų.
„Robotizacija mažina užimtumą. Pirmiausia, aišku, nukenčia mažiau kvalifikuotų, tarpinių profesijų atstovai, net ne būtinai visai žemos kvalifikacijos. Tačiau darbo vietos, kurios išliks, jų našumas yra didesnis, atitinkamai, aišku, yra aukštesnis ir atlyginimas, kompetencija. Išvada tokia, kad pirmiausia jaunimui reikia labai galvoti apie savo profesinį pasirengimą“, – perspėja Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas Boguslavas Gruževskis.
Išsamiau – Irmos Janauskaitės ir Marijos Gabrienės pasakojime.