Kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje jaunimo, įgijusio aukštąjį išsilavinimą, įsidarbinimo lygis atitinkamai siekia 89 ir 84 proc. Prasčiausi rezultatai stebimi Italijoje, Graikijoje ir Turkijoje, kur 2018 m. dirbo atitinkamai 67, 70 ir 72 proc. aukštąjį išsilavinimą įgijusių jaunuolių.
Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) analitiko Gintauto Jakšto teigimu, nors Lietuvos absolventų įsidarbinimo lygis ir yra geriausias tarp EBPO narių, visgi šio rodiklio vertinti vienareikšmiškai nereikėtų.
„Lietuvos jaunimo užimtumo situacija yra pozityvi, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kokį darbą po studijų baigimo dirba absolventai. Mūsų tyrimai rodo, kad kai kurias studijų kryptis baigę jaunuoliai sunkiai randa darbą, kuriam reikalingas aukštasis išsilavinimas. Pavyzdžiui, daugiau nei pusė žemės ūkio, sporto, technologijų studijas baigusių absolventų karjerą pradeda pozicijose, kurioms būtų užtekę profesinio išsilavinimo. Taip ne tik nerealizuojami aukštajame moksle įgyti gebėjimai, tačiau ir galimai į darbo rinkos paraštes nustumiami žemesnį išsilavinimą turintys asmenys“, – sako G. Jakštas.
EBPO duomenys rodo, kad daugiau nei penktadalis (21 proc.) darbuotojų Lietuvoje dirba darbą, kuriam reikalinga žemesnė kvalifikacija, negu turi darbuotojas.
Visgi, G. Jakšto manymu, į tai, kad karjeros pradžioje absolventai dirba žemesnės kvalifikacijos darbą, galima žvelgti ir iš kitos pusės. „Kokybišką išsilavinimą įgiję darbuotojai gali atnešti papildomas vertes įmonei, pavyzdžiui, siūlydami būdus, kaip modernizuoti ir efektyvinti darbo procesus, o supratimas apie darbo principus skirtinguose įmonės lygiuose gali pasitarnauti lipant karjeros laiptais. Taip pat dirbant net ir žemesnės kvalifikacijos darbus ugdomi bendrieji gebėjimai, kurie gali būti pritaikomi bet kurioje pozicijoje“, – nurodo analitikas.
STRATA parengtoje ataskaitoje „Žmogiškasis kapitalas Lietuvoje 2019“ nurodoma, kad į aukštos kvalifikacijos pozicijas per 6 mėn. nuo studijų baigimo įsidarbina nuo 29 iki 79 proc. universitetų absolventų, priklausomai nuo baigtos studijų krypties. Įsidarbinti į aukštos kvalifikacijos pozicijas baigus studijas geriausiai sekasi universitetų informatikos (79 proc. absolventų per 6 mėn. nuo studijų baigimo dirba aukštos kvalifikacijos darbą), menų (66 proc.) ir matematikos (64 proc.) absolventams. Kita vertus, vos 29 proc. sporto ir 34 proc. žemės ūkio mokslų absolventų karjeros pradžioje dirba darbą, kuriam reikalingas aukštasis išsilavinimas.
Kolegijų absolventams įsidarbinti į aukštos kvalifikacijos pozicijas sekasi šiek tiek prasčiau negu baigusiems studijas universitetuose. Praėjus pusmečiui nuo studijų baigimo aukštos kvalifikacijos darbą dirba nuo 20 iki 72 proc. kolegijų absolventų. Geriausiai į aukštos kvalifikacijos pozicijas įsidabinti sekasi fizinių (72 proc.), ugdymo (72 proc.) bei sveikatos (68 proc.) mokslų absolventams. Mažiausiu įsidarbinimu į aukštos kvalifikacijos pozicijas kolegijų sektoriuje išsiskiria žemės ūkio (20 proc.), teisės (31 proc.) ir technologijų (32 proc.) studijų krypčių absolventai.