Įsidarbino nelegaliai
Marius prieš kelis mėnesius internete rado darbo skelbimą, kuriame – įspūdingas pasiūlymas tinkuotojui, esą galima užsidirbti 2 tūkst. eurų per mėnesį. Vis tik šis darbas buvo nelegalus, mat darbo sutarties jis nepasirašė. Vėliau darbdavys nesutiko sumokėti už kelių mėnesių atliktus darbus, teisindamasis, kad Marius net nebuvo įsidarbinęs.
„Darbo sutarties nepasirašiau, jis mane vedžiojo už nosies. Aš jam sakiau, kad neoficialių darbų daugiau nedarysiu ir prašiau, kad sumokėtų, o jis vis tiek mane prievartavo, kad tuos darbus daryčiau“, – pasakojo vyras.
Anot nukentėjusio darbuotojo, darbdavys jam skolingas kelis tūkstančius eurų. Marius pasakoja, kad kitiems darbuotojams jis už darbus sumokėjo iš savo pinigų, o pats iš darbų rangovo negavo nė cento.
„Jis man rašė žinutes, kad jam tas ir anas netinka: grindys neišsivalo. Aš supykęs nuvažiavau į darbo objektą, suradau namo šeimininką, kurio ir klausiu: jums kažkas netinka? Pasirodo, jam viskas gerai, visi darbai atlikti ir pinigai sumokėti, o mus vedžioja už nosies, kad rangovui kažkas netinka“, – pasipiktinęs Marius.
Pasak darbininko, jam žadėjo sumokėti tik 25 eurus, neva tik tiek vertas jo darbas. Todėl vyras prieš kelias savaites kreipėsi į Darbo inspekciją, kurios specialistai, anot jo, patvirtino, kad darbai atlikti be pretenzijų, o neišmokėtų pinigų suma – žymiai didesnė.
„Paliko mane basą: iš savo pinigų mokėjau darbininkams, skolinausi iš artimųjų. Be to, vienas gyvenu – reikia už butą mokėti ne vieną ir ne du šimtus eurų“, – aiškino Marius.
Grasina, kad susidoros
Anot jo, toks atvejis – ne vienintelis: kitam pagalbiniam darbuotojui rangovas taip pat nesumokėjęs 1000 eurų, dar du darbuotojai skundžiasi. Vienas jų ketina kreiptis į Darbo inspekciją.
Maža to, pasak Mariaus, darbų rangovas jį šantažavo, gąsdino ir grasino susidorojimu.
„Kažkas stipriai beldėsi į duris: atidariau jas, bet nieko nebuvo. Jis paskambino kitam bendradarbiui, nes aš nekėliau, ir sako: ačiū dievui, kad Marius su manimi nesusitiko, nes būčiau rankas, kojas jam sulaužęs ir pririšęs miške prie medžio“, – baiminosi vyras.
Aferistas siekia pasipelnyti
DELFI susisiekė ir su darbuotojus samdančios įmonės vadovu Viktoru (vardas pakeistas – DELFI). Anot jo, nukentėjęs darbininkas net nebuvo pradėjęs normaliai dirbti, o tokios jo kalbos jam – ne naujiena. Esą vyras jau seniai skendi skolose, visus terorizuoja ir ieško kaltų.
„Išsiaiškinau kitus darbdavius, iš kurių jis bandė kelis tūkstančius prisiteisti. Tai toks žmogaus būdas, jis užsiima reketu. Pastoviai jo ieško antstoliai, jis visus terorizuoja ir visi jį apgaudinėja. Šito aš nepakęsiu, bus imtasi teisinių veiksmų“, – aiškina Viktoras.
„Ką jis daro – nusikaltimas. Tokiu būdu bando išlupti pinigų? Vieną dieną jis bus išvežtas į mišką, drąsus žmogus, galiu pasakyti. Jis yra neadekvatus, bando apgaulės būdu iš manęs pasipelnyti, o aš taip lengvai to nepaliksiu. Jis planavo pas mane dirbti, bet tik sugebėjo, atsiprašant, apšikti viską net nepradėjęs dirbti. Jis man aiškino, kad prašė darbintis, pradėjo reikalauti nebūtų kažkokių pinigų, kreipėsi į visus mano klientus, Darbo inspekciją ir išsireikalavo 3 tūkstančių. Man problemų pridarys ir nori dar pasipelnyti“, – dėsto įmonės vadovas.
Viešumas – geras kovos ginklas
DELFI pradėjus plačiau domėtis šios istorijos aplinkybėmis, kitą dieną darbuotojas ir darbdavys susitaikė ir notaro nutarimu Marius atgavo savo uždirbtus pinigus.
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) specialistė Irina Janukevičienė savo praktikoje pastebi, kad viešumas iš tiesų kartais padeda išspręsti tarp darbdavio ir darbuotojo kilusius konfliktus, tačiau tokių situacijų baigtis dažnai nebūna aiški. Vis tik rekomenduojama, jei nepavyksta susitarti taikiai, kreiptis į darbo ginčų komisijas.
Kaip sako Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus vedėja I. Janukevičienė, jei darbuotojas dirbo nelegaliai, darbinius santykius yra sunkiau įrodyti. Visgi, jei darbo teisinių santykių faktas įrodomas, darbo ginčų komisija (DGK) nagrinėja ginčą iš esmės.
„Dažniausiai prašymai nagrinėti darbo ginčą pateikiami dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių sumų išieškojimo: dėl neišmokėto atlyginimo, uždelsto galutinio atsiskaitymo, neapmokėtų viršvalandžių, darbo naktį, švenčių ar poilsio dienomis. Taip pat nemažai ginčų įvyksta dėl atleidimo iš darbo teisėtumo bei neturtinės žalos atlyginimo”, – komentuoja I. Janukevičienė.
Dažniausiai kreipiasi dėl kelių tūkstančių eurų
Anot specialistės, darbdaviai taip pat gali kreiptis į darbo ginčų komisijas su reikalavimais darbuotojams. Jie dažniausiai kreipiasi dėl materialinės žalos atlyginimo, t. y. tokiais atvejais, jei, jų manymu, darbuotojas savo neteisėtais veiksmais padaro darbdaviui nuostolių. Darbdavio naudai išsprendžiama apie ketvirtadalį visų darbo ginčų.
I. Janukevičienės teigimu, vidutiniškai darbuotojų reikalaujamos sumos svyruoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų. Ji taip pat įvertina ir išieškotas sumas: pernai darbo ginčų komisijos darbuotojų naudai priteisė daugiau kaip 6 mln. eurų skolų, o darbdavių naudai – daugiau nei 300 tūkstančių eurų.
„Darbo ginčų komisijų sprendimai šalims yra privalomi ir turi būti vykdomi. Sprendimai tiek darbdaviui, tiek darbuotojui siunčiami paštu. Jeigu sprendimas nevykdomas, ieškovas turi teisę kreiptis į antstolius dėl priverstinio sprendimo vykdymo civilinio proceso tvarka. Tačiau, jei darbuotojas ar darbdavys nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, jie gali kreiptis į teismą, kur darbo ginčas bus nagrinėjamas iš naujo“, – pažymi I. Janukevičienė.
Ką kreipiantis būtina žinoti
Kaip skelbia VDI, per mėnesį gaunama daugiau kaip 500 prašymų nagrinėti darbo ginčą, iš jų apie 90 proc. būna iš darbuotojų pusės. Apie penktadalį darbo ginčų baigiasi taikos sutartimi. Kaip pastebi ekspertė, prašymų nagrinėti darbo ginčą sulaukiama vis daugiau, todėl, anot jos, žmonės šiuo klausimu tampa aktyvesni.
„Visgi patariame visada abiem pusėms bandyti surasti sprendimą, pavyzdžiui, darbuotojams pasitelkiant savo atstovus. Tačiau, jei pusėms vis tik nepavyksta susitarti, darbo ginčų komisija yra vienas efektyviausių sprendimų: darbo ginčai nagrinėjami nemokamai ir greitai – dažniausiai per 1 mėnesį“, – atkreipia dėmesį ekspertė.
Anot jos, besikreipiant į VDI, svarbiausia – pateikti išsamiai situaciją apibūdinantį nustatytos formos prašymą bei turimus papildomus dokumentus, pavyzdžiui, darbo sutartį, algalapius ir pan. Taip pat itin svarbu apie padarytą pažeidimą pranešti laiku – nuo jo turi būti praėję ne daugiau kaip trys mėnesiai.
„Labai svarbu konkrečiai ir aiškiai suformuluoti teikiamus reikalavimus, nurodyti prašomas sumas, esant galimybei, pagrįsti reikalavimus visais turimais įrodymais. Taip pat svarbu, kad abi šalys atvyktų į posėdį: tokiu būdu galima ne tik efektyviau išnagrinėti darbo ginčą, bet ir didėja galimybė baigti bylą taikos sutartimi“, – pabrėžia I. Janukevičienė.
Jums nesumoka darbdavys? O gal terorizuoja darbuotojas? Jei turite panašią istoriją, rašykite mums: darboistorijos@delfi.lt