Svarbu atsiminti, kad tik kai kurie darbdaviai siūlo darbuotojams pinigines priemokas. Tai didžiąja dalimi priklauso nuo darbdavio finansinės padėties. Plačiau praktikoje taikomas nefinansinio pobūdžio skatinimas.
Kas gauna didžiausią naudą iš piniginių priemokų?
Palyginti su visų lygių pareigybėmis, aukščiausio lygio vadovai gauna didžiausias pinigines priemokas. Per metus ir metų pabaigoje jų gautos priemokos gali sudaryti iki 33 procentų jų bendrų metinių pajamų. Tokios priemokos Rumunijoje sudaro iki 41 procento aukščiausias pareigas einančių vadovų pajamų. Labiausiai aukščiausio lygio vadovams atsilyginama išmokant metinius priedus, kurie gali būti dvigubai didesni už jų įprastinį mėnesinį atlyginimą. Visose Vidurio ir Rytų Europos šalyse šie metiniai priedai vidutiniškai sudaro dešimtadalį aukščiausio lygio vadovo metinių pajamų.
Lietuvoje vadovų mėnesiniai finansiniai priedai sudaro 15 proc., Kalėdinis priedas arba tryliktas atlyginimas – 8 proc., o metų pabaigos priedas – 7 proc. bendrų metinių pajamų. Estijoje ir Latvijoje metų pabaigos finansiniai priedai sudaro atitinkamai 14 proc. ir 12 proc. bendrų metinių pajamų. Lietuva iš Baltijos šalių išsiskiria didesne Kalėdinių priemokų dalimi – 8 proc., tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje ši priemoka sudaro 2-5 proc. bendrų metinių pajamų.
Ar apsimoka užimti žemesnio ar vidurinio lygio vadovaujamas pareigas?
Žemesnio ir vidurinio lygio vadovų gaunami finansiniai priedai vidutiniškai sudaro 23 procentus jų metinių pajamų. Kituose pareigybių lygiuose pajamos, gautos piniginių priemokų forma, sudaro mažesnę metinių pajamų dalį.
Lietuvoje žemesnio ir vidurinio lygio vadovų metinio atlyginimo stabili dalis yra 70 proc., t.y. 30 proc. bendrų metinių pajamų sudaro mėnesiniai, metiniai ir kiti kintami priedai. Latvijoje ir Estijoje stabili atlyginimo dalis yra didesnė nei Lietuvos darbuotojų ir sudaro 77 proc. metinių pajamų.
Kokios piniginės priemokos taikomos dažniausiai?
Piniginių priemokų srityje labiausiai paplitę kintamieji mėnesiniai priedai. Čekijos Respublikoje, Slovėnijoje ir Slovakijoje darbuotojams jie mokami dažniausiai. Centrinės ir Rytų Europos valstybėse jie gali sudaryti penktadalį darbuotojo fiksuoto mėnesinio atlyginimo. Šiuos priedus gauna įvairių lygių darbuotojai – nuo padėjėjų, darbininkų ir paslaugų personalo iki aukščiausio lygio vadovų.
Jeigu sudėtume mėnesinius priedus už visus kalendorinius metus, galėtume gauti stulbinantį skaičių. Šie priedai sudaro didžiausią darbuotojo gaunamų piniginių priemokų dalį: iki 15 procentų darbuotojo metinių pajamų. Kintamieji priedai, gauti per metus, gali sudaryti didesnę darbuotojų pajamų dalį nei vienkartinis priedas, mokamas metų pabaigoje kaip Kalėdinis ar metinis priedas.
Lietuvoje mėnesinių finansinių priedų vidurkis (nepriklausomai nuo pareigų lygio) yra 250 Eur, Kalėdinio priedo vidurkis – 300 Eur, metų bėgyje gaunamų finansinių priedų dydžio vidurkis – 1300 Eur.
Kalėdinis priedas (kartais dar vadinamas 13-uoju atlyginimu) yra mažiausiai paplitusi piniginės priemokos forma. Toks priedas yra santykinai brangus darbdaviams, nes dažnai oficialiai įtraukiamas į darbo sutartį ir išmokamas kartu su atlyginimu už lapkritį arba gruodį. Tokie priedai labiausiai paplitę Kroatijoje ir Slovėnijoje.
Finansinės priemokos dydis dažniausiai apskaičiuojamas remiantis darbuotojo pagrindiniu atlyginimu. Dėl to „Paylab“ rekomenduoja darbuotojams derėtis būtent dėl didžiausio įmanomo bazinio atlyginimo.