„Hibridinis darbo modelis nebėra tik darbdavio pasirinkimas – tai pirmiausia darbuotojų pasirinkimas. Matome, kad pandemija daugeliui leido permąstyti prioritetus, labiau vertinti darbo ir poilsio balansą, šeimos santykius, kartu išlaikant galimybę visas užduotis atlikti nuotoliniu būdu. Vis dėlto, tyrimai rodo, kad ne visiems žmonėms tinka ir patinka tik nuotolinis darbas, o jauniausioji darbuotojų karta – vadinamoji „Z karta“ – ypač aktyviausiai siekia hibridinio darbo režimo “, – sako Darius Dužinskas, „Baltic Amadeus“ Personalo vadovas.
Skirtingi X, Y ir Z kartų lūkesčiai
Pasak D. Dužinsko, vertinant darbuotojų lūkesčius renkantis darbo modelį netolimoje ateityje, būtina atkreipti dėmesį į skirtingų kartų poreikius. Šiuo metu darbo rinkoje daugiausiai yra trijų kartų atstovų:
- „X karta“– žmonės, gimę 1965 -1980 metais.
- „Y karta“ arba Tūkstantmečio karta – žmonės, gimę 1981-1996 metais ir sudarantys didžiąją dalį darbo rinkos dalyvių.
- „Z karta“– tai žmonės, gimę 1997-2015 metais ir jau pradėję įsilieti į darbo rinką.
D. Dužinskas pastebi, kad kiekviena karta turi ir skirtingus lūkesčius dėl darbo modelio: „Vyriausioji „X karta“ įrodė, kad gali labai sėkmingai naudoti technologijas ir dirbti per atstumą. Šie žmonės įžvelgė daug nuotolinio darbo pranašumų: sutaupė laiko keliaudami į darbą, galėjo dirbti namų aplinkoje, daugiau laiko praleisti su šeima. Jie siunčia signalus, kad net ir sudarius sąlygas grįžti į biurus, jie mieliau liktų dirbti iš namų. Darbdaviai tą turi suprasti ir atliepti, kitaip šių didelę patirtį turinčių žmonių motyvacija gali smarkiai kristi.“
Unikalūs poreikiai
Pirmenybę lanksčiam grafikui ir galimybei didesnę darbo dalį atlikti iš namų teikia ir „Y karta“. „Darbo rinkoje Tūkstantmečio karta labai aktyvi, atrodytų, kad jie pirmieji norėtų grįžti į biurus. Tačiau tyrimai rodo, kad šiai kartai nuotolinis darbo režimas sudarė geras sąlygas derinti darbą, šeimą ir poilsį. Auginantys mažus vaikus rodo aiškią preferenciją nuotoliniam darbui, su galimybe kartais apsilankyti ir biure. Šiems žmonėms ypač svarbu, kad darbdavys sudarytų sąlygas išlaikyti balansą ir atsižvelgtų į unikalias situacijas“, – pasakoja D. Dužinskas, skatindamas darbdavius pirmiausia paklausti paties darbuotojo, kokių sąlygų jis tikisi ateityje, ir dėti pastangas jas sukurti.
„Daugelyje sektorių susiduriame su gerų darbuotojų trūkumu, todėl būtina kalbėti ne tik apie personalo pritraukimą, bet ir darbuotojų lojalumą. Laikai, kai lojalumą gali nusipirkti stalo futbolu ar nemokamais pietumis baigėsi. Darbuotojai žino, ko jie nori, tereikia paklausti“ , – sako D. Dužinskas.
„Z kartos“ specifika
Personalo ekspertas atkreipia dėmesį, kad ypač įdomi yra „Z karta“ – skirtingai nei vyresni bendradarbiai, jie yra pirmieji, pasiruošę grįžti dirbti į biurus, tiesa, su galimybę dalį laiko dirbti nuotoliniu būdu – 48 proc. 18-29 metų darbuotojų rinktųsi biure kas savaitę praleisti 2-3 dienas. Pasak D. Dužinsko, tam yra keletas priežasčių: noras sukurti naujus socialinius ryšius su kolegomis, profesinės mentorystės poreikis, savarankiškumo jausmas, pagaliau galimybė išeiti iš namų erdvės „pasižmonėti“.
„Jauniausi darbo rinkos atstovai, kitaip nei vyresni kolegos, dar nėra sukūrę savo gerbūvio, ir po pusantrų metų gyvenimo namuose su tėvais ar draugais, trokšta atskirti darbo ir namų erdves. Juos traukia modernūs šiuolaikiniai biurai ir ten esantys žmonės, iš kurių galima mokytis ir su kuriais galima profesiškai tobulėti. Trumpai tariant – jiems reikia socializacijos, ir darbdavys tai gali pasiūlyti“, – sako D. Dužinskas.
Atrodytų, kad sektoriuose, kur daugiau nei pusė darbuotojų yra „Z kartos“ atstovai, hibridinį darbo modelį įgyvendinti gali pavykti gana sklandžiai, tačiau lankstus grafikas – tik vienas iš privalumų. Pasak D. Dužinsko, ne mažiau svarbu, kad atėjus į biurą jauniausius darbuotojus pasitiktų ne tušti stalai ir kompiuteriai, bet ir keletas vyresnių kolegų, kuriu yra pasiruošę skirti laiko profesinei mentorystei. Svarbi tampa ir įmonės kultūra – bendros veiklos, iššūkiai ir kiti užsiėmimai, kurie padėtų jauniems darbuotojams įsilieti į kolektyvą yra tokie pat svarbūs, kaip ir laisvas penktadienis.
Darbuotojai pasigenda aiškios komunikacijos
D. Dužinskas atkreipia dėmesį, kad dalis įmonių intensyviai kuria planus rudeniui, tačiau pamiršta apie savo planus ir vizijas papasakoti darbuotojams, tokiu būdu kurdamos nežinios ar net nepasitikėjimo atmosferą. McKinsey tyrimo duomenimis, tik 32 proc. apklausoje dalyvavusių darbuotojų įvardino, kad darbdavio komunikacija buvo aiški ir pakankamai. Likusi dalis arba gavo nekonkrečią informaciją, arba jos negavo visai. Tai – didelė klaida.
„Darbuotojams būtina žinoti, kokie yra įmonės planai artimiausiais mėnesiais ar pasibaigus pandemijai – ar planuojamas pilnas komandos grįžimas į biurą, ar pereinama prie hibridinio darbo modelio, o gal kiekvienam darbuotojui bus sukurtos individualios, jo poreikius atitinkančios sąlygos. Kuo anksčiau toks pokalbis įvyks, tuo geriau komanda bus pasirengusi pokyčiams, o vadovybė žinos, ką reiktų tobulinti“, – sako personalo ekspertas, primindamas, kad pirmas žingsnis – susėsti su darbuotojais ir papasakoti, kokie yra vadovybės planai, kartu sudarant sąlygas darbuotojams teikti savo pasiūlymus.