Pagal geresnio gyvenimo rodiklį Lietuva lenkia norvegus ir vokiečius
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) pernai rudenį pateikė sąrašą šalių, kuriose išlaikomas subalansuotas profesinis ir asmeninis gyvenimas.
Indekse Olandija surinko 9,5 balo iš 10-ies, antroje vietoje – Italija su 9,4 balo, trečioje – Danija su 9 balais. Geresnio gyvenimo indekse Lietuva surinko 8,6 balo ir aplenkė norvegus ir vokiečius.
„Ilgos darbo valandos gali pakenkti žmonių sveikatai, sukelti nesaugumo pojūtį ir sustiprinti stresą, – rašoma EBPO ataskaitoje. – Kuo daugiau žmonės dirba, tuo mažiau laiko lieka kitoms veikloms, kaip antai, rūpinimuisi savimi, poilsiui.“
Kaip skelbia EBPO, labiausiai nuo netinkamo profesinio ir asmeninio darbo balanso nukenčia šeimos, taigi šalių vyriausybėms patariama palaikyti savo gyventojus ir skatinti juos subalansuoti darbą ir asmeninį gyvenimą.
Švedai jau išbandė, suomiai svarsto
Savo darbuotojų palaikymą išreiškė naujoji Suomijos ministrė pirmininkė. Kaip skelbė „Dailymail.co.uk“, premjerė Sanna Marin sausio pradžioje pateikė pasiūlymą dėl šešių darbo valandų dienos ir keturių darbo dienų per savaitę. Šiuo metu Suomijoje, kaip ir Lietuvoje, dirbama po 8 valandas per dieną, penkias dienas per savaitę. Premjerė tuomet kalbėjo, kad sutrumpinus darbo valandų skaičių, žmonėms liktų daugiau laiko, kurį jie galėtų praleisti su šeima.
S. Marin teigė: „Manau, žmonės nusipelno daugiau laiko bendravimui su šeima, su mylimaisiais, pomėgiams, kultūrai ir kitiems gyvenimo aspektams. Tai galėtų būti naujas žingsnis mūsų darbo srityje.“
Vis dėlto, praėjus kelioms valandoms po šio premjerės pasisakymo, Suomijos vyriausybė paneigė pranešimus, kad ministrė pirmininkė S. Marin turi atitinkamų planų. Esą tai nebuvo konkretus siūlymas.
Iki tapdama premjere S. Marin ėjo Suomijos transporto ministrės pareigas. Jau tuo metu ji pasisakė už trumpesnę darbo savaitę, tikėdama, kad tai pagerintų darbuotojų santykius ir produktyvumą.
Suomija nėra vienintelė šalis, vis iškelianti idėją trumpinti darbo valandas. Kaimyninėje Švedijoje 2015 m. buvo išbandyta šešių darbo valandų diena. Rezultatai parodė, kad darbuotojai jautėsi labiau patenkinti, labiau pasiturintys ir produktyvesni.
Maža to, pernai lapkritį „Microsoft Japan“ ėmėsi ryžtingai gerinti profesinio ir asmeninio gyvenimo balansą – įvedė savo darbuotojams keturių darbo dienų ir trijų laisvadienių savaitę. Gana greitai pastebėta, kad darbuotojų produktyvumas stipriai padidėjo – net 39,9 proc.
Ko bijo lietuviai?
Trumpesnės darbo dienos praktiką Lietuvoje pirmosios įgyvendino dvi lietuviškos įmonės „Valandinis“ ir „Engineer”. Čia darbo diena jau daugiau nei metus trunka tik 6 valandas, o darbuotojai dirba už tą patį atlyginimą. Maža to, dėl puikių eksperimento rezultatų svarstoma galimybė ateityje trumpinti šių įmonių darbo laiką net iki 4 val. per dieną.
DELFI neseniai rašė apie dar vieną lietuvišką įmonę, kurioje taikoma lankstaus darbo politika. Personalo paieškos ir atrankos įmonėje „Alliance for Recruitment“ darbuotojai dirba ne penkias, o keturias dienas per savaitę už tą patį atlyginimą, su sąlyga – atlikti visus savaitės darbus iki penktadienio ir prireikus būti pasiekiamam darbo priemonėmis. Tiesa, nors ir turėdami galimybę penktadienį visai nedirbti ar dirbti iš namų, vis dėlto dalis bendrovės darbuotojų mieliau renkasi darbą biure.
„Alliance for Recruitment“ vadovas Andrius Francas pažymi, kad Danijoje standartinė darbo savaitė trunka 37 val. Danai taupo laiką per pietų pertraukas, kurioms skiria 30 minučių, ir darbo aplinkoje praleidžia mažiau. Tuo metu Lietuvoje standartinė pietų pertrauka trunka 1 val.
„Labai svarbus produktyvumas, ką per tas valandas galima nuveikti Lietuvoje ir Danijoje. Deja, mes vis dar atsiliekame. Labai dažnai darbe patys sėdime ilgiau, nors mūsų niekas neprašo, ir neieškome, kaip efektyviau susitvarkyti su diena. Tad pradėkime nuo savęs“, – pataria A. Francas.
Pašnekovo nuomone, įgyvendinti trumpesnės darbo dienos idėją sunkiau būtų toms įmonėms, kurios vykdo į rezultatą orientuotą veiklą ir yra priklausomos nuo aptarnavimo valandų. Pavyzdžiui, jei banko, parduotuvės arba skambučių centro darbuotojai, kurie aptarnauja klientus, sugalvotų dirbti trumpiau, tai tiesiogiai paveiktų išorę – klientus.
Be to, kaip jis pažymi, ne visose srityse galima įgyvendinti trumpesnės darbo dienos idėją. Tarkim, jei ligoninėje darbuotojai dirbtų po 6 val. už tą patį atlyginimą, per parą reikėtų papildomos pamainos, o tai, anot A. Franco, trečdaliu išaugintų įmonių kaštus. Tuo tarpu visoms kūrybinėms, informacinių technologijų, reklamos, profesinių paslaugų (audito, teisės) įmonėms neva turėtų būti lengviau darbuotojams pasiūlyti tokią vidinę kultūrą.
Maža to, pašnekovas atkreipia dėmesį, kad kai kurie darbdaviai baiminasi pokyčių ir neva blogėsiančių rezultatų.
„Didžiausios baimės, kurias mūsų įmonėje iš pradžių taip pat turėjome, – kad pablogės rezultatai, atsipalaiduos darbuotojai, nebus suvaldytas darbų srautas. Jei ne tai, manau, kad nėra daugiau ko bijoti. Mūsų atveju, darbuotojai kompanijai yra labai atsidavę ir atsakingi, todėl ši baimė nepasiteisino“, – tikina A. Francas.
Vis dėlto kai kurie DELFI kalbinti lietuviškų paslaugų teikėjai pripažįsta, kad tokie svarstymai – ne jų valioje. Esą trumpesnės darbo valandos daugiau yra politinis, o ne bendrovių apsisprendimo, klausimas. „Superdarbdavio“ konkurse dalyvavusios įmonės pasidalijo savo nuomone ir patirtimi.
Nespėtų darbų atlikti laiku
„Gera dovana“ generalinis direktorius Ernestas Vasiliauskas pasakoja, kad apie trumpesnės darbo dienos idėją įmonė svarstė, tačiau priėjo išvados, kad kolegas labiau motyvuoja lankstus darbo grafikas ir darbo laiko pasirinkimas, – nuo 7, 8, 9 ar 10 val. ryto.
„Šiuo metu esame sparčiai auganti organizacija, turime daugiau nei 160 prioritetinių iniciatyvų, kurios turi būti įgyvendintos. Ar tai spėtumėme padaryti per 6 darbo valandas? Greičiausiai ne. Tačiau viršvalandžių netoleruojame, nes ne valandų kiekis darbe rodo rezultatus, o įgyvendinti projektai ir jų sėkmė“, – įsitikinęs E. Vasiliauskas.
Anot pašnekovo, norint sutrumpinti darbo dieną, „Geros dovanos“ atveju reikėtų daugiau robotizuotų ir automatizuotų procesų, o šiuo metu esą sunku pasakyti, kada tai galėtų įvykti.
„Jau dabar esame didelę dalį procesų optimizavę su IT skyriaus pagalba, tačiau noras lengvinti kasdienius darbus ir orientuotis į tobulėjimą bei augimą šiuo metu yra mūsų prioritetas. Galbūt, kai didžioji dalis įmonių dirbs tokiu principu, tai taps neišvengiama ir mūsų veikloje“, – svarsto E. Vasiliauskas.
Pašnekovas pasakoja, kad įmonė ilgai galvojo, kad open-space (liet. bendrų erdvių) biuras didins skyrių bendradarbiavimą ir motyvaciją, tačiau dabar vadovas taip nebemano.
„Atlikę apklausą biure, supratome, kad taip nėra ir grįžome prie skyrių išdėstymo atskirose erdvėse. Nesakau, kad įdiegus trumpesnes darbo valandas bus tas pats, tačiau nesiečiau to su motyvacija darbui. Tikiu, kad žmonės jau turi atsinešti motyvacijos ugnelę, ateidami dirbti į organizaciją“, – įsitikinęs jis.
E. Vasiliauskas priduria, kad darbuotojų produktyvumą didina su IT pagalba. Kuriamos sistemos, kurios leidžia didinti darbo našumą ir atleidžia nuo einamųjų, kasdienių darbų.
„Dažnai girdžiu iš draugų ir partnerių, kad mes – kaip sekta gerąja prasme, ir tai priimame kaip komplimentą. Taip ir yra – esame atsidavę savo darbui ir siekiame sėkmingų tikslų įgyvendinimo, o praleistas valandų skaičius – tik vienas iš rodiklių, kuris ne visada parodo kokybę“, – tikina jis.
Netoleruojami darbuotojų viršvalandžiai
„EMP Recycling“ personalo vadovė Giedrė Stepučinskienė atkreipia dėmesį, kad gamybos sektoriuje, ypač tų darbuotojų, kurie dirba su įrengimais ar prie jų, kol kas šios praktikos diegti neplanuojama, kadangi įmonei reikalingas nepertraukiamas žaliavų perdirbimas.
„Norint įgyvendinti tokią galimybę, reikėtų iš esmės perplanuoti gamybos darbą, kad darbuotojui nekiltų problemų įprastą darbą įgyvendinti greičiau. Žinoma, įmonė nuolat optimizuoja procesus, tad šios galimybės visam laikui atmesti negalime“, – sako ji.
Šiuo metu įmonė, didindama darbuotojų motyvaciją ir produktyvumą, investuoja į kitas naudas: „Esame atnaujinę įmonės poilsio zonas, kad darbuotojai galėtų kuo kokybiškiau praleisti pertraukas. Taip pat stengiamės tobulinti gamybos procesus, kad būtų sumažinti žmonių darbo krūviai ir išvengta „žmogiškų“ klaidų.
Įmonės administracijos darbuotojai motyvuojami pasitikėjimu ir turi galimybę savo darbus planuotis patys – nuo paties darbuotojo labiausiai priklauso, kokiomis valandomis jis atlieka tam tikrus darbus, svarbiausia, kad būtų pasiekti įmonės iškelti tikslai.
Taip pat įmonėje netoleruojami administracijos darbuotojų viršvalandžiai, o jiems atsiradus stengiamės rasti jų priežastį, – pasitelkiame „pastiprinimą“ darbų atlikimui arba kartu svarstome jų atsakomybių perskirstymą.“
Darbas turi likti darbu
„Hegelmann Transporte“ atstovai akcentuoja, kad transporto įmonė – tarptautinė, tad dauguma jos klientų yra užsienyje. Atsižvelgiant į veiklos specifiką, tokią praktiką įgyvendinti tikrai būtų sudėtinga ir tai reikalautų daug laiko bei resursų.
„Darbo laiką turime taikyti prie klientų poreikių bei, žinoma, komandos narių kitose šalyse. Norint užtikrinti lanksčias ir kokybiškas paslaugas savo klientams privalome užtikrinti nenutrūkstamą komunikaciją ir bendradarbiavimą. Būtent rinka ir mūsų teikiamos paslaugos apsunkina galimybę trumpinti darbo savaitę“, – rašoma įmonės komentare.
Kaip teigia „Hegelmann Transporte“ vadovas Lietuvoje Tomas Jurgelevičius, sutrumpinus darbo dieną transporto sektoriuje, nukenčia rezultatas: mašina važiuoja, bet jos niekas neprižiūri; darbuotojas išsikrovė, galėtų pasikrauti, bet negali.
„Nelabai pavyktų tai suderinti. Kažkuriam darbuotojui gali leisti pailsėti, bet kitas turi dirbti, nes reikia iki galo atlikti užduotis“, – sako jis.
Maža to, užsakymai esą gali ateiti bet kokiu laiku: „Ką daryti, jei užsakymas atėjo 17 val., o darbuotojas išėjo namo 16 val.? Tai jis jį pamatysi tik kitą dieną arba jis turi dirbti iš namų ar telefonu, bet tada klausimas, ar jis to norės – gal jau sporto klube. Arba tada turiu galvoti apie dvi pamainas, tačiau tai – vėl ne išeitis. Visgi, manau, kad darbas turi būti darbu, o poilsis – poilsiu.“
„Hegelmann Transporte“ atstovų teigimu, darbuotojų produktyvumą lemia ne tik darbo laiko trumpinimas, bet ir daugybė kitų faktorių: nuo darbuotojui tinkamos darbo pozicijos ir aiškiai išdėstytų jo funkcijų iki įmonės vidinės kultūros.
„Mūsų modernus biuras užtikrina patogias darbo sąlygas. Darbuotojui yra suteikiami visi reikalingi įrankiai, užtikrinantys produktyvumą ir aukštus rezultatus. Rūpinamės darbuotojų sveikata, aktyvumu, įvairiomis iniciatyvomis, tokiomis kaip sveikatos dienos biuruose, maratonai, įvairios sporto varžybos ir komandos formavimo išvykos. Tai ne tik užtikrina darbuotojų gerą savijautą ir poilsį, bet kartu mums padeda auginti veržlią ir tikslo siekiančią komandą. Žinoma, negalime pamiršti ir aiškių procesų bei motyvaciją ir produktyvumą skatinančios vidinės aplinkos“, – teigiama bendrovės komentare.
Vaistininkai dirba 36 val. per savaitę
„Eurovaistinės“ komunikacijos vadovė Laura Bielskė sako, kad vaistininkai visuomet dirba 36 valandas per savaitę ir turi šiek tiek daugiau atostogų nei visi kiti, – 25, o ne 20 dienų. Tokia praktika neva susiformavo jau labai seniai, kai vaistinėse dar būdavo gaminami vaistai, tad ji galioja ir šiandienos vastinėse.
„Tokia situacija – visos Lietuvos vaistinėse, tad tiesiog prisitaikome. Siekiame, kad klientai galėtų gauti paslaugą tada, kai jiems reikia pagalbos. Todėl ieškome papildomų kolegų, kad visomis vaistinių darbo valandomis klientus aptarnautų farmacijos specialistas“, – komentuoja ji.
L. Bielskė pažymi, kad paslaugų sektorius visuomet prisitaiko prie klientų, todėl jokia vaistinė neuždaroma pietų metu, nes kaip tik tada žmonės nori joje apsilankyti: „Lygiai taip ir nebaigiame dirbti po 6 val. darbo, bet dažnas klientas apsilanko pas mus po savo darbų.“
„Produktyvumo mūsų kolegoms netrūksta, o motyvacija rūpinamės visi kartu. Kasdieniai mokymai, tobulinimosi programos, galimybės visuomenę informuoti aktualiausiomis su sveikata susijusiomis temomis, edukuoti moksleivius, kuruoti studentus ir kitokios realizacijos formos“, – vardija pašnekovė.
Darbuotojų lankstumas nėra beribis
Kaip sako Eglė Staniulionė, „Bitė Lietuva“ žmonių ambasados vadovė, „Bitė“, nors ir yra nemaža JAV kapitalo bendrovė, vis tik ji nėra korporacija – nemažai sprendimų esą lieka pačių darbuotojų ir tiesioginio vadovo susitarimu.
„Galbūt vieną dieną dirbsiu trumpiau, o kitą dieną – ilgiau, galbūt mane įkvėpimas pagaus vakare – tada ir būsiu produktyviausias. Tad suderinęs su vadovu, dažnas darbuotojas gali dirbti iš namų, sodybos ar nuo jūros kranto“, – tikina E. Staniulionė.
Anot pašnekovės, šis lankstumas nėra beribis – mobiliojo operatoriaus paslaugos kasdien svarbios tūkstančiams žmonių ir verslų kasdien. Kaip ji pabrėžia, reikalavimai stabiliam tinklo darbui bei saugiam klientų informacijos perdavimui – itin aukšti. „Šiam stabilumui užtikrinti dalis mūsų darbuotojų dirba ištisą parą, 365-ias, o šiemet – net 366-ias dienas per metus, išlaikydami sveiką darbo ir poilsio režimą“, – pasakoja E. Staniulionė.
Taip pat „Bitė“ turi ir fizinio aptarnavimo vietų, tad darbuotojai turi derintis prie savo klientų darbo ir gyvenimo ritmo.
„Suprantame, kad laimingas ir produktyvus – tik pailsėjęs žmogus, todėl daug dėmesio skiriame darbo ir laisvalaikio pusiausvyrai. Mūsų darbuotojai itin vertina šventes bei papildomus laisvadienius ir galimybes keliauti – pasiekus metinių tikslų dovanojame keliones. Vilniuje ir Ukmergėje darbuotojai savo vaikus gali palikti įmonės vaikų kambariuose, atsivesti augintinius. Kiekvieną savaitę organizuojame stuburo mankštas, turime futbolo, krepšinio, stalo teniso komandas“, – papildomas darbuotojų naudas vardija pašnekovė.
Dirbdamas 8 val. per dieną žmogus gali „perdegti“
„Transcom“ personalo vadovė Aistė Vasilkevičienė pažymi, kad kontaktų centro specifika skiriasi nuo darbo įprastoje įmonėje. Srautų pasiskirstymas dažnu atveju neva priklauso nuo sezono, užsakovų veiksmų ir kitų faktorių.
„Atsižvelgiant į tai, mums neretai tenka būti lankstiems, planuojant srautams aptarnauti reikiamus resursus. Todėl ir darbuotojai mūsų įmonėje gali dirbti lanksčiais darbo grafikais, įvairiais etatais. Turime galimybių pasiūlyti ir 4-ių, ir 6-ių, ir 8-ių valandų trukmės darbo pamainą. Kadangi dauguma mūsų darbuotojų derina darbą su studijomis, jie turi galimybę pasirinkti, kiek valandų per dieną pageidauja dirbti. Džiaugiamės galėdami suteikti savo darbuotojams tokias galimybes, nes šiandien tai gali pasiūlyti maža dalis Lietuvos darbdavių“, – tikina A. Vasilkevičienė.
Anot jos, administracijos ir verslo paslaugų centro darbuotojai turi galimybes, esant reikalui, dirbti nuotoliniu būdu. Taip esą atsiribojama nuo šurmuliuojančios biuro aplinkos, o tai leidžia sukoncentruoti dėmesį į tam tikras užduotis ir jas niekam neblaškant atlikti efektyviau, būti produktyvesniems.
„Šiandieniniai tyrimai rodo, kad žmogus, dirbdamas 8 val. per dieną, išlieka produktyvus tik 6 val. Tai reiškia, kad yra tikimybė, jog likusios dvi valandos žmogui kelia nerimą, įtampą ar net stresą. Vadinasi, apie susikaupimą darbui, fokusą į rezultatą ar produktyvumą net nekalbame. Greičiausiai šis laikas – kelio pradžia „perdegimo” link“, – svarsto pašnekovė.
Kasmet darbo portalas CVbankas.lt kviečia darbdavius ir personalo specialistus į konferencijas Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Konferencijų metu bus nagrinėjamos darbdaviams ir personalo specialistams aktualios temos, apimančios darbuotojų paiešką, esamų darbuotojų motyvaciją, vidinę įmonės kultūrą, asmeninį tobulėjimą, įmonių sėkmės istorijas ir pan.