DELFI redakciją pasiekė skaitytojos Gražinos Žilinskaitės laiškas, kuriame mergina papasakojo internete pasklidusią Mildos istoriją.
Per kelias valandas Mildos feisbuko įrašas sulaukė daugybės įvairių reakcijų ir komentarų. Vieni grupės nariai šaipėsi, kiti moterį palaikė, treti stebėjosi tokiu neįprastu prašymu. „Nepykite, bet smalsu: o kokią įtaką nuotraukoms turi tai, ką valgo fotografas?“ – pakomentavo viena grupės narė.
„Jų vertybės – kitokios. Aš stengiuosi apsupti save šviesiais žmonėmis visose įmanomose vietose ir nebebendradarbiauti su mėsavalgiais. Esu geras modelis, taigi, dabar pati sprendžiu, kas mane fotografuos. Jei atvirai, nuotraukų kokybė ne itin svarbu. Keli fotografai man tiek nuostabių kadrų pridarė, kad soti iki gyvenimo galo būsiu. Yra veganų fotografijos naujokų? Prašom, imkite, fotografuokite, mokykitės“, – atsakė Milda.
Nebenori bendrauti su didžiaisiais žemės parazitais
Tačiau paklausta, ar ji yra profesionalus modelis, parašė: „Nežinau, kas būtent yra įsprausta į profesionalumo „rėmus“. Kartais už fotosesiją gaunu nemenką sumelę, o kartais fotografuojuosi savo malonumui. Jokiai agentūrai niekada nepriklausiau, tik vaikystėje lankiau „modelių būrelį.“
Paklausta, kodėl ieško būtent vegano fotografo, moteris atsakė: „Kadangi esu modelis ir mėgstu fotografuotis, grįžusi į Lietuvą žadu grįžti prie šio savo pomėgio ir kartą į mėnesį nusifotografuoti. Tačiau taip pat noriu atsirinkti žmones pagal savo vertybių skalę – nebenoriu bendrauti su „didžiausiais žemės parazitais“ (mes, veganai, esame mažieji parazitai), taigi, teisę mane fotografuoti noriu suteikti tik truputį prisidedančiam prie žmonijos išnykimo.“
Nors Milda teigia, kad džiaugiasi veganų bendravimu ir bendradarbiavimu su visavalgiais, mat veganai gali šiems perteikti daug vertingos informacijos ir taip paskatinti juos atsisakyti gyvulinės kilmės produktų, moteris priduria, kad jai pačiai visavalgių pažįstamų – per akis: „Užtenka“.
Drabužių mainų ir prekybos platformos „Vinted“ forumo nariai veganai taip pat pritarė Mildos pasirinkimui. Paklausus, kokį paslaugų teikėją – visavalgį ar veganą – mieliau rinktųsi, buvo gauti tokie atsakymai: „Aš pati vegetarė, todėl rinkčiausi bendramintį“, „Veganą!“, „Veganą, kad už mano sumokėtus pinigus paskui mėsos ir kailinių neprisipirktų“.
Visgi diskusija komentaruose po Mildos įrašu pasisuko ne apie modelius ir fotografus. Kai kurie komentatoriai ėmė kaltinti įrašo autorę nesantaikos kurstymu ir diskriminacija, į ką ši atsakė: „Mano nuomone, žmogus, kuris žudo Žemę, nėra geras žmogus. Žemė ne tik jo – ji ir mano. Todėl aš ir negaliu būti tolerantiška, todėl ir esu aktyvistė.“
Paklausta, ką ji, kaip aktyvistė, veikia, Milda pasakoja: „Kaip tik šiuo metu verčiu informaciją apie mėsos įtaką cukriniam diabetui į gestų kalbą – nesu gestų kalbos vertėja, nes taip ir nebaigiau šių mokslų, tačiau ryšių su kurčiaisiais nenutraukiau ir gestų kalbą dar atsimenu. Dar praeitą mėnesį piešiau ir kabinau plakatus Paryžiaus centre. Kadangi gaunu nemokamai daug ekologiškų daržovių ir nedirbu, turiu daug laisvo laiko pamaitinti Paryžiaus elgetas veganiškai.
Na, nusiperka jie tos mėsos prie mano to troškinio, bet ką jau čia padarysi... Stengiuosi skleisti kuo daugiau informacijos apie veganizmą ir mėsos valgymo žalą gamtai ir sveikatai pasišnekėdama su žmonėmis traukiniuose ar metro, nes, jei atvirai, tai daug draugų čia nesusiradau, o kalbėti mėgstu. Dar, kai dirbau vadybininke mėsainių restorane, direktorius, nenorėdamas manęs prarasti, turėjo į meniu įdėti naują mėsainį su beyond meat kepsniais – šituo didžiuojuosi turbūt labiausiai“. Taip pat Milda džiaugiasi savo sėkme – jai pavyko rasti veganą fotografą, mat fotosesija jau suplanuota.
Naujokai – užsidegę veganizmo sklaida
DELFI šią situaciją paprašė pakomentuoti kitos aktyvistės Ventės Viteikaitės, kuri jau septynerius metus propaguoja veganizmą ir yra viena iš šio judėjimo pradininkų Lietuvoje. Anot pašnekovės, Milda nepriklauso viešai valstybinei įstaigai, o tik ieško fotografo savo asmeninei fotosesijai. Esą tai yra tik jos asmeninis reikalas ir niekieno daugiau.
„Nemanau, kad tai diskriminacija. Ji yra užsakovas, tad iš ko nori, iš to ir renkasi. Naujokai veganai būna labai užsidegę veganizmo sklaida ir stengiasi tuo gyventi 1000 procentų. Tai nereiškia, kad tas fotografas blogiau ar geriau padarys fotosesiją, bet jei ji nori vegano, tai yra jos asmeninis reikalas ir ji nepažeidžia jokių įstatymų. O šiaip veganų yra labai daug, tad tikrai fotografų tarpe yra iš ko rinktis“, – komentuoja V. Viteikaitė.
Moteris priduria, jog negalima teigti, kad visi Lietuvos veganai bando atsiriboti nuo visavalgių žmonių: „Man asmeniškai yra visiškai nesvarbu, kas mane fotografuoja, – veganas ar ne, pati turėjau nemažai fotosesijų. Tad tokio bendro veganų bruožo neišskirčiau.“
V. Viteikaitė aiškina, kad visi veganai turi tik vieną bendrą bruožą – jie nevartoja gyvulinės kilmės produktų ir atsisako: maisto, kosmetikos, drabužių, avalynės, pramogų, kurios įtraukia gyvūnus. Anot jos, veganų pasitaiko visokių: tiek tolerantiškų, tiek itin žemos moralės žmonių.
Paklausta, kokios gyvenimo vertybės skiria visavalgius ir veganus, V. Viteikaitė išskiria tik gyvūnus ir mitybą, visa kita esą yra asmeninis pasirinkimas.
„Tai yra tiktai gyvenimo būdas, kuris labiausiai liečia mitybą. Veganizmas nėra kažkas daugiau nei tai. Yra žmonių, kurie rinkdamiesi antrą pusę ieško vegano, tai suprantama. Yra tų, kurie važinėja dviračiu arba automobiliu, kai kurie valgo sveikai arba ne, veganų būna ateistų ir musulmonų. Daugiau veganizmas nieko neapibrėžia“, – akcentuoja aktyvistė.
Prieš kelis metus laikė ufonautais
Kaip pasakoja V. Viteikaitė, visuomenės nuostatos apie veganizmą kinta, nes vis daugiau žmonių susipažįsta su šiuo judėjimu, o esą daug kas prieš kelis metus net nežinojo, kas tai yra.
„Vis daugiau žmonių žino apie tai, nors vis dar yra labai daug mitų ir išankstinio nusistatymo. Aš pati gyvenu Anglijoje, kur 1944 m. gimė veganizmas. Nepaisant to, kad parduotuvėse veganams tinkamų produktų yra žymiai didesnis pasirinkimas, čia gyvena žmonių, kurie yra trečiosios ar net ketvirtosios kartos veganai. Tai yra visiškai įprasta ir niekam nekyla keistų klausimų ir minčių, o Lietuvoje dar yra tamsumo ir trūksta žinių“, – įsitikinusi moteris.
Visgi, anot pašnekovės, Lietuvoje būti veganu po truputį darosi paprasčiau, esą prieš keletą metų pirmieji Lietuvos veganai buvo laikomi ufonautais. V. Viteikaitė pasakoja, kad Lietuvoje veganizmo aktyvistų nėra daug – keliolika, o veganų bendruomenė – nemaža ir auganti. Tačiau kol kas sunku įvardinti, kiek mūsų šalyje gyvena veganų. Didžiausioje lietuvius, besidominčius veganizmu, vienijančioje feisbuko grupėje „Lietuvos veganai“ yra apie 28 tūkst. narių, bet kiek iš jų – veganai, esą sunku pasakyti.
Paklausta, kodėl visavalgiai dažnai kritikuoja veganus ir šiems tarpusavyje nepavyksta susikalbėti, pašnekovė cituoja visame pasaulyje garsią psichologę, veganų aktyvistę Melanie Joy.
„Ji kalba apie tai, kad mėsėdis giliai širdyje jaučiasi, kad yra neteisus ir kaltas, todėl įsijungia gynybos mechanizmai. Pavyzdžiui, Anglijoje mėsėdžiai į veganus reaguoja ramiau, taigi prisideda ir tautiniai charakterio bruožai, kurie būdingi lietuviams: tolerancijos stoka, irzlumas, sudirgimas, negatyvumas, mažiau palaikymo“, – vardija V. Viteikaitė.
Moteris aiškina, kad yra įvairių būdų, kaip visuomenėje skleisti veganizmą: organizuojant renginius, tokius kaip „Vegfest LT“, rašant veganiško maisto tinklaraštį, šeimai ir draugams gaminant veganišką maistą. Visa tai, anot V. Viteikaitės, yra veganizmo aktyvizmas. Tačiau yra ir agresyvaus veganizmo formų, kurios ne visada yra priimtinos.
„Man nepriimtina, kai veganai stovi su plakatais prie prekybos centrų. Aš esu už pozityvesnę sklaidą, parodant, koks veganiškas maistas yra skanus ir sveikas, kokia didelė jo įvairovė. Agresyvaus veganizmo dažnai nepasitaiko, bet kartais jis tiesiog yra labiau matomas“, – pažymi pašnekovė.