21-erių Tomas pirmąjį startuolį įkūrė vos 15-os: kaip ir didžiuma mūsų esu savanaudis

Vadovo darbas, tai ne tik įmonės funkcijų garantavimas, tai – daug daugiau. Apie tai, kas iš tikrųjų yra vadovo darbas ir kaip suburti talentų komandą esant tik pradedančiam startuoliui, pranešime žiniasklaidai patirtimi pasidalijo Tomas Vasiliauskas (21 m.). Pirmąjį startuolį sukūręs vos penkiolikos, o dabar valdydamas MarTech platformą „Agenic“, jis yra jaunųjų vadovų kartos atstovas, mielai besidalijantis įžvalgomis ir su kitais.

– Kokios, jūsų nuomone, yra pagrindinės vadovo savybės, leidžiančios kurti konkurencingą verslą ir išlaikyti motyvuotą komandą?

– Mano supratimu, kiekvienas įmonės vadovas šiais laikais turi būti superinis HR specialistas, sugebantis atrasti ir prisikviesti įvairius talentus siekti bendro tikslo. Esminės komandos subūrimas yra be galo sudėtingas ir laikui imlus procesas, ypač kuriant kompaniją nuo nulio.

– Kaip jaunoms įmonėms pritraukti talentus į naujai kuriamas komandas?

– Nemeluosiu – tai vienas sudėtingiausių vadovo darbų. Naujai kuriamos įmonės dažnu atveju neturi nei finansinių, nei kitokių materialinių pranašumų prieš isitvirtinusias ir gerai žinomas įmones. Tačiau tokiu atveju padeda turėti aiškią ir ambicingą viziją, kuri ir tampa pagrindiniu traukos objektu talentams.

Kitas itin svarbus aspektas yra kompanijos istorija ir puoselėjamos vertybės. Iš savo patirties supratau, jog daugelis žmonių verčiau rinksis tapti prasmingos istorijos dalimi bei susidomės galimybe prisidėti prie jos kūrimo, vietoj to, kad turėtų galimybę penktadienio vakare grįžti namo su įmonės apmokėtu taksi. Tokie triukai, nors ir nėra pigūs tikrąja to žodžio prasme, žmonėms nebėra labai aktualūs, kadangi tai niekaip neprisideda prie jų vidinio moralinio pasitenkinimo.

– Taigi, įmonės kultūra ir yra pagrindinis traukos objektas? Kaip pats apibūdinate startuolio vidinę kultūrą?

– Būtent. O vadovas – pagrindinis jos puoselėtojas. Vadovui radus talentus, tai nėra darbo pabaiga: tolimesnis uždavinys yra sukurti atmosferą, kurioje tie talentai žydi, o kartais galima atrasti ir visai naują potencialą.

Apie pačią startuolio kultūrą, pasakyčiau taip: nesvarbu, kiek strateguosi sėkmės link, jei nebus strategiją paremiančios kultūros, jokia strategija neveiks. Pasitikėjimas, kompetencija, noras mokytis ir empatija – tai nėra tik idealaus kandidato bruožai, tai – ir vidinė įmonės kultūra, kur šitie bruožai dominuoja aukščiau strategijos ir visų kitų siekių. Tik taip sukuriama tokia aplinka, kuomet darbuotojai tiki savo darbu ir žino kam jis reikalingas.

– Kokias savybes būdamas vadovu vertinate labiausiai?

– Sugebėjimą nebijoti suklysti ir mokytis iš savo klaidų. Tai bene greičiausias būdas įgyti bet kokios patirties. Kurdami ateities produktus vadovai nuolat dirba su nežinomybe ir neapibrėžtumu. Norėdami būti pirmi ar kurti inovacijas tam tikrose industrijose, vadovai privalo nuolat klysti ir eksperimentuoti tol, kol atsiranda tas išėjimas iš „tamsaus miško“. Todėl gebėjimas būti lanksčiu, pritaikyti idėjas esamai situacijai bei sumąstyti paprastus ir kūrybingus eksperimentus sudėtingiems techniniams produktams išbandyti yra bruožai reikalingi bet kokiam vadovui.

– Kaip svarbu startuolio vadovui kurti asmeninį įvaizdį? O gal startuoliams to išvis nereikia?

– Anaiptol – asmeninis vadovo įvaizdis čia bene svarbesnis nei bet kur kitur. Daugelis žmonių įvairias įmones tiesiogiai sieja su jų vadovais ar įkūrėjais. Tad, kad ir kaip pats nemėgčiau viešumo, supratau, kad norėdamas įgyvendinti savo vizijas, privalau būti įmonės veidu bei transliuoti, kodėl ir ką mes darome. Įmonės įkūrėjai gali turėti puikius produktus, tačiau jei niekas apie juos nebus girdėję, niekas jais ir nesinaudos. Tad, vėlgi, startuolio vadovo įvaizdis čia – esminis momentas.

– Pasidalinkite: su kokiomis problemos dažniausiai tenka susidurti vadovaujant startuoliui?

– Kartais, ypač tik pradedant burti komandą, atsiranda noras imti ir daryti darbus už kitus. Per savo vadovavimo patirtį susidūriau su šia problema ne kartą, kai atsakingi vadovai bando atlikti ne tik savo tiesiogines užduotis, bet ir padaryti visų kitų darbuotojų darbus.

Gali bandyti dirbti už du–tris žmonės, tačiau plečiantis įmonei ir įdarbinus, tarkim, šimtą žmonių, – jų visų darbų tikrai nenudirbsi. Čia vėl grįžtame prie startuolio kultūros, kur vertinami pasitikėjimas ir kompetencija. Tuo pačiu ir suvokimas, kad ne tu vienas esi kompetentingas, ir tuos darbuotojus, kaip ten bebūtų, samdei ne šiaip sau.

– Kokia padėtis dabartinėje Lietuviškų startuolių ekosistemoje? Kuo ji skiriasi nuo legendinio Silicio Slėnio?

– Kadangi pradėjau „maltis“ Lietuviškų startuolių ekosistemoje būdamas viso labo penkiolikos, tad per tuos metus surinkau nemažai pastebėjimų.

Taip, Lietuvos kūrėjai turi neįtikėtinų idėjų ir milžinišką potencialą. Tačiau dažnas verslas vis dar nėra pakankamai drąsus naudotis naujausiomis technologijomis bei dalintis savo surinkta informacija su kitais, tik pradedančiais kurti savo verslus, ar su tiesioginiais konkurentais. Turbūt čia mūsų šiaurietiškas charakteris.

Tuo tarpu Silicio Slėnio kūrėjai labai atviri naujovėms ir niekuomet nesibodi pasidalinti savąja patirtimi. Galbūt todėl ten ir gimsta garsiausi pasaulio startuoliai – dėl kultūros dalintis ir paremti kitus. Lietuvoje ši situacija irgi po truputį gerėja, tačiau norint pasiekti tokį mentalitetą mums dar reikia padirbėti.

– Kodėl jums svarbu kurti startuolius ir vystyti „Agenic“ idėją?

– Aš, kaip ir didžiuma mūsų, esu daugiau mažiau savanaudis, tad ir mano paskatos kurti startuolius yra kiek savanaudiškos. Įsivaizduokite, kad jūsų sukurtą sprendimą naudoja žmonės iš viso pasaulio ir jis jiems padeda dirbti efektyviau, greičiau ir paprasčiau. Skamba neblogai, taip? Na o kadangi turbūt netapsiu sekančiu prezidentu ir greičiausiai neišrasiu senėjimą stabdančios tinktūros, aš dairaus į problemas, kurios supa mane, ir bandau jas spręsti taip, kaip suprantu ir moku. Tokia ir buvo paskata sukurti „Agenic“ – įrankį, kuris nebūtinai keičia gyvenimus, bet tikrai padeda žmonėms dirbti lengviau ir efektyviau.

Marketingas socialinėse platformose tik įgauna pagreitį, nors jau dabar aiškiai matomi jo privalumai. Todėl nevertėtų laukti kol šis traukinys nuvažiuos, ir toks marketingas taps ne tik „inovatoriška“ reklamavimosi terpe, bet absoliučia būtinybe bet kokio verslo sėkmingam gyvavimui.

***

Šis straipsnis yra specialaus „Delfi Karjera“ projekto ciklo „Interviu su vadovu“ dalis. Ciklas skirtas skaitytoją supažindinti su įvairių įmonių lyderiais, atskleisti juos kaip asmenybes. Ankstesnį ciklo straipsnį galite perskaityti ČIA.