Ekspertas: tai vienas svarbiausių įgūdžių, be kurio 2025 m. pasaulio darbo rinkoje išlikti bus nebeįmanoma

Organizacijos, sakančios, kad joms kūrybiškumo nereikia, yra tos, kurioms kūrybiškumo reikia labiausiai. Taip teigia į „100 geriausių visų laikų verslo knygų“ sąrašą įtraukto bestselerio „The Idea Book“ autorius Fredrik Haren.

Kūrybiškumo tyrinėtoju prisistatantis, vienu iškiliausių mūsų laikų kūrybiškumo ekspertu vadinamas Singapūre gyvenantis švedas neturi abejonių – kūrybiškumas yra svarbiausia kompetencija versle. O verslo psichologas Dainius Baltrušaitis papildo, kad kūrybiškumui būtina erdvė, labiausiai – smegenyse, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Žymiausius pasaulio verslininkus, politikos lyderius, kviestinius intelektualus jungiančio Pasaulio ekonomikos forumo ataskaitoje apie darbo ateitį išvardijama dešimt svarbiausių įgūdžių, be kurių 2025 m. pasaulio darbo rinkoje išlikti bus nebeįmanoma. Vienas jų – kūrybiškumas.

Stokholme augęs, Singapūre gyvenantis ir per 25-erius metus su šimtais organizacijų iš įvairių pasaulio šalių bei pramonės sričių, nuo „BMW“, „Ikea“, „Visa“ iki vinių gamintojų dirbęs F. Haren teigia, kad būtent kūrybiškumas yra svarbiausia kompetencija versle.

„Esu įsitikinęs, kad neegzistuoja pramonės sritis, neegzistuoja organizacija, neegzistuoja verslas, kuriame nereikia kūrybiškumo. Jei sakote, kad jūsų srityje nereikia kūrybiškumo, tai yra sritis, kurioje kūrybiškumo reikia daugiausiai“, – sako vienu iškiliausių mūsų laikų kūrybiškumo ekspertu vadinamas F. Haren.

Kas veikia – maitink, kas neveikia – palaidok

Dešimt metų Singapūre gyvenantis švedas sako, kad Singapūre ir Švedijoje kūrybiškumas suprantamas labai skirtingai.

„Singapūre požiūris į viską yra ekstremaliai pragmatiškas. Jie daro tai, kas yra geriausia, ir neturi problemų radikaliai pakeisti nuomonės, kartais netgi nuo vieno kraštutinumo iki kito. Kalbant apie kūrybiškumą, būtent to ir galime pasimokyti iš Singapūro – nesilaikyti įsikibus vienos idėjos, neįsimylėti savo idėjos“, – sako F. Haren.

Nesilaikymas įsikibus idėjos lėmė, kad jo knyga „The Idea Book“ tapo pasauliniu bestseleriu ir viena geriausių visų laikų verslo knygų. F. Haren pasakoja, kad pirmoji knygos versija buvo plona knygutė, į kurią jis sudėjo geriausias savo istorijas, o virto ji tokia, kokia yra dabar, iš panikos, kad knyga neatrodė pakankamai stora.

„Pamoka čia yra ta, kad nebūtina trūks plyš turėti nuostabią idėją nuo pat pradžių. Kūrybiškume svarbiausia – nesilaikyti įsikandus idėjos, bet gebėti pamatyti, kas joje yra gero ir pagerinti dar labiau netikėtu būdu. Kūrybiškas žmogus turi būti pakankamai kuklus, kad suvoktų, jog idėja, kuria tiki, galbūt nėra pati geriausia, tačiau turi būti ir pakankamai pasitikintis savimi, idant tikėtų idėja, net jei niekas aplinkui netiki. Tai tarsi darvinizmas, kas veikia – maitink, kas neveikia – palaidok“, – pataria F. Haren.

Keisk ne sėklą, keisk dirvožemį

Kūrybiškumo tyrinėtoju prisistatantis F. Haren sako, kad idėja nebūtinai turi būti kažkas absoliučiai naujo ir visai nereikia kaskart išradinėti dviračio. Pasaulyje yra begalė puikių idėjų, tereikia paimti jau egzistuojančias ir pritaikyti nauju būdu, pagerinti.

„Aš idėja vadinu dviejų egzistuojančių dalykų kombinaciją netikėtu būdu. O kūrybiškumą – procesu, kuris paverčia idėją realybe, – sako F. Haren. – Tad dabar erdvės idėjoms yra begalinės: niekada neturėjome tiek žmonių pasaulyje, kaip dabar, niekada neturėjome tiek žinių, kaip dabar, o tai, ko nežinai, gali rasti „Google“, gali išmokti viską, ko tik nori, gali sukurti viską, ką tik nori. Gali kurti, pavyzdžiui, Vilniuje ir pasiekti pasaulio rinką. Niekada nebuvo geresnio laiko kūrybiškumui. Gaila tik, kad organizacijos ir žmonija to dar pilnai nesuprato.“

Kūrybiškumo ekspertas pastebi, kad dažnai žmonės skundžiasi nerandantys erdvės savo geroms idėjoms: jų neklauso, net pašiepia. „Tokiu atveju aš sakau, kad galbūt ta idėja nėra tokia jau gera, o aplinkos netikėjimas yra kvietimas idėją pagerinti. Jei niekas organizacijoje netiki tavo idėja, gali pakeisti darbo vietą, gal tavo idėja patikės ten. Jei ne, o tu vis tiek tiki idėja – įkurk savo įmonę. Pamoka čia yra paprasta – jei esi aplinkoje, kurioje sėkla neauga, nekeisk sėklos, sodink ją kitame dirvožemyje“, – sako F. Haren.

Pagrindinis stabdis – dilema tarp pelno šiandien ir rytoj

Verslo psichologas Dainius Baltrušaitis priduria, kad kūrybiškumo organizacijose naudos dar pilnai nesuvokia organizacijos tiek pasaulyje, tiek ir Lietuvoje.

„Apie kūrybiškumą kalbama daug, ir tai yra gerai. Tačiau tik kalbų yra per mažai, – sako D. Baltrušaitis. – Ar vietos kūrybiškumui yra, ar ne, sąlygoja organizacijos struktūra. Tradiciškai organizacijos gramatika yra dabartis, tai yra veikla, orientuota į rezultatą, efektyvumą, pelną šiandien. Tuo tarpu kūrybiškumas yra būsimasis laikas, kurio rezultatai, pelnas bus ateityje. Kaip žinia, ateitis dažniausiai siejasi su netikrumu, nežinomybe, dažnai ir baimėmis. Todėl, manau, pagrindinis kūrybiškumo organizacijose stabdis yra dilema tarp pelno šiandien ir rytoj“.

Kūrybiškumui skatinti, jo teigimu, organizacijos gali imtis dviejų veiksmų: institucionalizuoti kitas, į ateitį orientuotas, metrikas ir vertinti darbuotojus ne tik už prisidėjimą prie šiandienos rezultatų, bet ir už indėlį į perspektyvą.

D. Baltrušaičio teigimu, svarbu suprasti, kad kūrybiškumas organizacijose ir jo skatinimas nėra taip lengva, kaip atrodo: „Ilgą laiką mes buvome puikūs vykdytojai. Tam, kad nuo vykdytojų taptume kūrėjais, paprasto mygtuko nėra. Būti kūrybišku reiškia leisti sau bandyti, klysti, investuoti pinigus šiandien, kurie potencialiai atneš pelno ateityje. Tam reikia erdvės, kūrybiškumui reikia erdvės, ir ne tik fizinės erdvės organizacijose, labiausiai reikia erdvės smegenyse.“

Sek ne širdį, sek idėjas

Mokytojos ir muzikanto šeimoje užaugęs F. Haren pasakoja, kad jo kūrybiškumo sėklai pražysti padėjo tėvai. Tačiau jis įsitikinęs, kad išmokti sukurti erdvės kūrybiškumui – niekada nevėlu. „Juk jei nemokate šokti, tai nereiškia, kad niekada negalite išmokti. Lygiai taip pat yra ir su kūrybiškumu. Jo sėkla yra mumyse, tereikia leisti jai pražysti. Svarbu tik suvokti, kad jei tai sėklai žydėti nėra erdvės, reikia keisti ne sėklą, reikia keisti dirvą. O išmokti kūrybiškumo galima iš skirtingų šalių, kultūrų, žmonių ar net nelegalios sekso industrijos“, – sako F. Haren.

Ketvirtį amžiaus kūrybiškumą tyrinėjantis švedas teigia, kad kūrybiškumo užgniaužimas problemas paverčia dar didesniais sunkumais, o skatinimas ir išlaisvinimas yra kelias į sėkmę ir net į laimę.

„Koks jausmas yra pats nuostabiausias? – klausia F. Haren ir atsako: – Meilė. Tačiau antras nuostabiausias jausmas yra tada, kai seki savo idėją ir ją įgyvendini. Kūrybiškumas yra kažkas arčiausiai dieviškumo, o savo idėjos įgyvendinimas duoda mums kone dievišką jausmą ir tai teikia tikros laimės. Todėl ir sakau, kad turime sekti ne mūsų širdis, bet idėjas. Nes kai seki idėjas, širdis dainuoja.“