Grįžtantiems į darbą po vaiko priežiūros atostogų – kokių išlygų galima tikėtis iš darbdavių

Grįžimas į darbą po vaikų priežiūros atostogų neretai tampa rimtu iššūkiu bei sukelia stresą. Ar pavyks įsivažiuoti ir suderinti šeimą su darbu? Ar nepraradau įgūdžių? Ar darbdavys tikrai išlaikys mano darbo vietą? Galią išsklaidyti šias ir panašias baimes turi ir patys darbuotojai, ir darbdaviai, savo puoselėjama kultūra net išėjusiems ilgų atostogų padedantys jaustis komandos dalimi.

Pasak Mindaugo Šestilo, „Telia Global Services Lithuania“ personalo vadovo, vaiko priežiūros ar dar kitaip vadinamos tėvystės ir motinystės atostogos nėra ir negali būti darbuotojo atskyrimo nuo organizacijos priežastimi, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Trys darbdavio žingsniai

„Jei norime, kad darbuotojas jaustųsi organizacijos dalimi net ir tėvystės, motinystės atostogų metu, turime tam skirti ir laiko, ir pastangų. Rodyti dėmesį, reguliariai kontaktuoti, pasveikinti gimus vaikui, jam pasiekus pirmus metus, komunikuoti apie įmonės, komandos pasikeitimus laiškais, naujienlaiškiais ar kitu formatu. Taip pat kviesti į įmonės renginius, šventes“, – sako M. Šestilo. Jis priduria, kad darbuotojas taip nenutraukia savo socialinių ryšių, užmegztų organizacijoje, ir rečiau svarsto palikti tokią aplinką, kurioje jaučiasi savas ir laukiamas.

„Antrasis ir vienas pagrindinių žingsnių – sukurti tinkamą procesą reintegracijai ir teisingam darbuotojo įvertinimui. Jei per tėvystės, motinystės atostogų periodą įmonėje įvyko atlygio peržiūra ar kiti pokyčiai, jie turi būti automatiškai pritaikyti ir grįžtančiajam tėvui ar mamai, nepaisant to, ar keičiama pozicija, ar grįžtama į tą pačią“, – pranešime sako M. Šestilo.

Paskutinis, bet taip pat labai svarbus aspektas – aplinka, požiūris ir kultūra, į kurią grįžta darbuotojas. „Puikiai suprantame, kad grįžimas į darbą tėvui ar mamai yra jautrus periodas, todėl organizacijos vaidmuo ir palaikymas yra itin svarbus. Lankstumas ir aplinka, kuri suteikia galimybę suderinti naujus darbinius iššūkius su tėvyste, motinyste leidžia darbuotojams jaustis užtikrintai ir saugiai tiek laiko, kiek reikia apsiprasti su pokyčiu“, – patirtimi pranešime dalijasi personalo vadovas.

Be baimės keistis

Yra atvejų, kai darbuotojai grįžta nebūtinai į tą pačią poziciją, kurioje dirbo iki vaiko priežiūros atostogų. Toks pokytis gali įvykti dėl įvairių priežasčių, o darbuotojams tai gali reikšti ir papildomą psichologinį stresą, spaudimą sau, baimę ar net iššaukti apsimetėlio sindromą (angl. imposter syndrom). Pasak M. Šestilo, natūralu, kad žmogus, kuris metus ar kelerius buvo atitrūkęs nuo darbinės veiklos, gali jaustis neužtikrintas savo pirmaisiais žingsniais. Ne retas atvejis, kai žmonės norėdami įrodyti savo vertę naujoje pozicijoje siekia viršyti visus lūkesčius. Tokios pastangos pareikalauja kur kas daugiau energijos ir sukelia papildomą stresą.

„Svarbu, kad organizacija suteiktų tam visas reikalingas sąlygas ir darbuotojas žinotų, kokias galimybes turi. Pozicijos pakeitimas yra pakankamai dažna praktika. Organizacijoje, kuri vertina vidinį judėjimą, tai puiki galimybė išbandyti save naujoje komandoje ir aplinkoje bei pozicijoje, pradėti savo augimą naujoje srityje ar skyriuje“, – teigiamą pusę mato M. Šestilo.

Darbo ir šeimos balansas

Indraja Balevičiūtė-Zemlė, personalo atrankų ir mokymų įmonės „Motivate LT“ partnerė, sako, kad sunkumai, su kuriais susiduria arba kaip tik nesusiduria iš vaiko priežiūros atostogų grįžtantys darbuotojai, labai priklauso ir nuo organizacijų politikos, požiūrio, ir nuo profesijos bei pačių darbuotojų. Vienose profesijose įsivažiuoti į ritmą lengviau, kitose – sunkiau, nes daug kas gali pasikeisti, pavyzdžiui, mokestinė sistema, įstatymai ar programa, su kuria darbuotoja anksčiau dirbo.

„Iš tiesų, labai svarbu palaikyti ryšį su darboviete. Kai kurios organizacijos jau tai daro, pavyzdžiui, kviečia mamas ir tėčius į renginius ar net palieka darbinį el. paštą, kad darbuotojas turėtų galimybę susipažinti su naujienomis ir pokyčiais, kurie vyksta organizacijoje jam esant vaiko priežiūros atostogose. Jei periodiškai susitinki su kolegomis tada dažnai atrodo, kad nė nebuvai išėjęs“, – sako I. Balevičiūtė-Zemlė.

Tiesa, kai kuriais atvejais, pažiūrėti į grįžtantį darbuotoją kaip į naują – irgi nėra blogai. Jei organizacijos veikla labai dinamiška ir daug kas keičiasi, mentorius, speciali įvedimo programa ar kitoks supažindinimas su pokyčiais, kurie įvyko, gali labai padėti grįžtančiam darbuotojui lengviau įsivažiuoti į darbo ritmą.

„Kyla ir dar vienas, turbūt, pagrindinis klausimas – o kaip grįžus į darbus planuoti darbą ir asmeninį gyvenimą? Galbūt vaikas dažnai serga, tik pradeda eiti į darželį, ne visi turi galimybių gauti priežiūros pagalbą. Labai svarbu, kaip organizacija su tuo padeda tvarkytis“, – pažymi I. Balevičiūtė-Zemlė.

Pasak jos, tokiems darbuotojams padeda lankstaus darbo grafiko sudarymas arba netgi galimybė pradžioje dirbti 0,5 ar 0,75 etato, kad būtų lengviau derinti darbą ir šeimą.

Darbuotojai su asmenybės branda

Į grįžtančius iš vaiko priežiūros atostogų darbuotojus, pasak personalo atrankų specialistės, nebūtinai reikia žiūrėti kaip į tuos, kurie atitrūko nuo ritmo ar atsilieka nuo progreso. Priešingai, dauguma tokių darbuotojų atsineša ir tam tikrų naujų kompetencijų bei kitą požiūrį į atsakomybes.

„Tie žmonės atsineša asmenybės brandumą. Ypač tie, kurie susilaukia vaikų pirmą sykį, neretai pradeda kiek kitaip žiūrėti į gyvenimą, turi daugiau atidumo, rūpesčio, kuris tam tikrose srityse ir pareigose net labai praverčia. Darbuotojai ateina turėdami ir daugiau entuziazmo, noro dirbti, neretai ir geresnius laiko planavimo įgūdžius, nes šeimos ir darbo derinimas juos skatina laiką leisti kuo efektyviau ir produktyviau“, – sako I. Balevičiūtė-Zemlė.

Vaiko priežiūros atostogos taip pat neretam tampa proga įgyti naujų kompetencijų ar išbandyti naujas sritis. Tad grįžtantis darbuotojas gali būti net ir išaugęs buvusių pareigų kompetencijas.

***

Šis straipsnis yra specialaus „Delfi Karjera“ projekto ciklo „HR žvilgsnis“ dalis. Ankstesnį ciklo tekstą rasite čia. Ciklas skirtas perteikti personalo vadovų, žmogiškųjų išteklių specialistų įžvalgas dėl gerovės darbuotojams sukūrimo ir patarimus, kurie gali praversti ieškant darbo ar keliant kvalifikaciją.