Kodėl nesulaukėte kvietimo į darbą: 10 kandidato klaidų ir kam darbdaviai sako „ne“

Ar kada aplikavote į jums patinkančią darbo poziciją, tačiau net nebuvote pakviestas į pokalbį, nors ir atitikote visus išvardytus kriterijus? O gal rodėsi, kad pokalbis su darboviete prabėgo sklandžiai, tačiau darbo pozicija atiteko konkurentui? Ekspertai perspėja, kokias raudonas vėliavėles gyvenimo aprašyme ir elgesyje darbo pokalbio metu gali pamatyti jus kalbinantis personalo specialistas ar vadovas, net jeigu jūsų intencijos ir yra tik geros.

Tuščias gyvenimo aprašymas

„Jeigu esate jau nebe studentai, tuomet negalite savęs gyvenimo aprašyme reprezentuoti vienu arba dviem sakiniais – tai atrodo mažų mažiausiai neprofesionalu. Itin trumpas gyvenimo aprašymas signalizuoja, kad galbūt kandidatas nori kažką nuslėpti, net jei taip iš tikrųjų ir nėra. Taip pat gali atrodyti, kad kandidatas atsainiau pažiūrėjo į aiškų savo patirties, atsakomybių ir pasiekimų pristatymą potencialiam darbdaviui. Tai leidžia kelti prielaidas apie motyvaciją, pasiruošimą, tikimybę panašų požiūrį demonstruoti ir būsimame darbe“, – pranešime žiniasklaidai sako personalo paieškos ir atrankos sprendimų įmonės Emplonet personalo atrankų konsultantė Sandra Balandienė.

Netvarkinga nuotrauka

Ar esate įmonės vadovas, ar IT „ryklys“, netvarkinga jūsų profilio nuotrauka gali sudaryti netinkamą įspūdį. „Tekę turėti ir tokių kuriozinių atvejų, kai vienoje nuotraukoje buvo pavaizduoti keli žmonės. Ir kaip tada nuspręsti, kurį jų kviestis į susitikimą? Tokios nuotraukos gyvenimo aprašyme gali sukelti įtarimų, jog nemokate savęs pateikti profesinėje sferoje“, ˜– sako Balandienė.

Pernelyg išsamus gyvenimo aprašymas

Maždaug du puslapiai – tokio ilgio gyvenimo aprašymus rekomenduojama pateikti potencialiam darbdaviui, daugiausia dėmesio skiriant per paskutinį 10-metį įgautoms darbo patirtims:
„Jeigu jūsų CV yra didesnės apimties, darbdaviui gali kilti įtarimas, kad nemokate gerai surūšiuoti svarbios informacijos. Reikėtų labai atsakingai įsivertinti, ar pateikiama informacija nėra perteklinė ir per daug asmeniška. Jeigu manote, kad ką nors iš asmeniškų dalykų yra verta papasakoti atrankų specialistui, geriau tai padarykite jau pokalbio metu.“

Taip pat gyvenimo aprašyme pateikiamas turinys turėtų būti individualizuotas konkrečiai pozicijai. T. y. palikta tik ta informacija, kuri padeda potencialiam darbdaviui suprasti, kaip galite prisidėti prie įmonės sėkmės: „Taigi paliekame tik tai, kas aktualu darbdaviui. Pvz.: jei vokiečių kalbos mokėjimo lygis nurodomas A2 lygiu ir jos pozicijoje, į kurią kandidatuojama, net nereikia, šią informaciją rekomenduojama drąsiai eliminuoti.“

Vėlavimas

Laiko planavimas kai kuriose darbo pozicijose – vienas svarbiausių ir labiausiai vertinamų kandidato įgūdžių. „Atsitiktinumų nutinka, tačiau jei kandidatas pasakoja gebantis puikiai planuoti laiką, o į darbo pokalbius vėluoja, galima pagalvoti, kad ir kitas svarbias užduotis jam sunkiai seksis atlikti laiku“, – teigia S. Balandienė.

Nepasiruošimas pokalbiui

„Turbūt būtų sunku rasti darbdavį, kuriam nėra svarbus darbuotojo užsidegimas ar bent jau susidomėjimas profesiniu keliu. Galima drąsiai teigti, kad rizikingi atrodys tie kandidatai, kurie nepasiruošia darbo pokalbiui: nepasidomi įmonės, į kurią kandidatuoja, veikla, darbo pozicijos specifika ir reikalavimais, reikiamais dokumentais, neišsprendžia ar atmestinai atlieka atrankoms skirtas užduotis. Beje, „Twin Employment and Training“ tyrimas nustatė, kad net 47 proc. personalo atrankų specialistų tikina nesamdysiantys žmogaus, kuris apie potencialaus darbdavio įmonę nieko nežino ar žino labai mažai“, – dalijasi S. Balandienė.

Anot jos, kartais darbdaviai ir personalo specialistai mieliau rinksis samdyti mažiau patirties turintį, tačiau smalsų, motyvuotą ir mokytis vardan įmonės pasiryžusį darbuotoją: „Jeigu kandidatas tam nėra nusiteikęs jau pirmuosiuose žingsniuose, gali pasirodyti, kad jo motyvacija nebus didelė ir vėliau.“

Skundai ir apkalbos

Visai nesvarbu, ar jūsų paskutinė darbovietė buvo toksiška, ar ne, per didelis skundų kiekis apie buvusį vadovą ar apkalbos potencialiam darbdaviui gali kelti klausimų apie jūsų galimas rizikas.

„Tai, jog atviraujate apie toksiškus santykius su savo buvusiais kolegomis ar galimai buvusias netinkamas darbo sąlygas, gali būti ir jūsų pačių „raudonoji vėliavėlė“. Buvusios darbovietės problemas iškomunikavus neaiškiai, jus kalbinančiam asmeniui gali susidaryti įspūdis, jog dėl per didelio skundų kiekio esate į konfliktus, apkalbas, negatyvumą linkęs ar nekomandiškas žmogus“, – perspėja personalo specialistė.

„Neturiu klausimų“

Darbo pokalbio pabaigoje yra įprasta pasiteirauti, ar kandidatas turi klausimų apie darbo poziciją. Kas nutinka, jei kandidatas atsako jų neturintis?

„Tuomet jus kalbinantis asmuo gali pagalvoti, kad nesate pakankamai motyvuotas. Jeigu rimtai ieškote vietos, kurioje siekiate būti ilgai ir save realizuoti, turėtų kilti bent vienas kitas klausimas. Uždavę papildomų klausimų parodysite, kad ši pozicija jums yra svarbi.“

Keista įsidarbinimų istorija

Dažnai keičiamos darbo vietos ar nepaaiškinti laiko tarpai tarp darbų taip pat gali tapti jūsų, kaip kandidato, rizikos faktoriumi.

„Dažniausia darbdavys yra suinteresuotas rasti lojalų darbuotoją. Jeigu jūsų darbų istorija rodo dažną šokinėjimą tarp darboviečių (pavyzdžiui, vienoje vietoje išdirbate mažiau nei metus) ar pasikartojančias bedarbystės pauzes, tikėkitės apie tai sulaukti klausimo, į kurį reikėtų pateikti argumentuotą atsakymą.“

Kontroversiška elgsena socialiniuose tinkluose

Nors socialiniuose tinkluose esame laisvi skelbti tai, ką norime, ekspertai ragina nepamiršti, kad juos gali stebėti ir potencialūs darbdaviai, kuriems svarbu rasti ne tik vertybiškai juos atliepiantį darbuotoją, bet ir būsimą prekės ženklo ambasadorių.

„2020-aisiais „The Harris Poll“ atlikto tyrimo duomenimis, 70 proc. darbdavių nurodė manantys, kad kiekviena įmonė samdos proceso metu turėtų peržiūrėti kandidato socialinius tinklus. Be to, net 78 proc. darbdavių tikino, kad darbuotojų soc. medijų profilis turėtų būti suderinamas su darbu.

Šiandien socialiniuose tinkluose rekomenduojama vengti kontroversiškų temų, įžeidinėjimų ir nuogybių. O geriausiai vertinami darbuotojai yra tie, kurie užsiima ir asmenine prekės ženklo ambasadoryste: dalijasi ekspertinėmis įžvalgomis, rodo susidomėjimą savo darbo sritimi“, – tikina specialistė.

Per mažai akių kontakto

„Net 65 proc. darbo interviu vedančių asmenų tikina, kad dėl per mažo akių kontakto atmestų kandidatą, atskleidžia kitas „Twin Employment and Training“ tyrimas. Akių kontaktas gali parodyti, kad tikrai tikite tuo, ką sakote, esate patikimas ir atviras“, – pastebi.

Kaip atkreipti potencialaus darbdavio dėmesį?

Šalia išvardytų klaidų personalo atrankų konsultantė kviečia atkreipti dėmesį ir į jūsų gyvenimo aprašymo niuansus, kurie personalo specialistams gali palikti teigiamą įspūdį ar palengvinti jų darbą.

„Vienas iš jų – reprezentatyvi motyvacinė įžanga CV pradžioje. Tai puiki terpė atskleisti savo asmenybę. Jei nesate geras rašytojas, bet turite gero, konstruktyvaus turinio, kurį norėtumėte pateikti, paieškokite, kas galėtų padėti suformuluoti mintis. Patikėkite, į tai investuoti tikrai verta“, – sako S. Balandienė.

Kitas aspektas, į kurį skaitydama gyvenimo aprašymus atkreipia dėmesį personalo atrankų konsultantė, – pareigybių apibūdinimas:

„Neužtenka tik parašyti, kad kurioje nors įmonėje dirbote, tarkim, finansų analitiku. Jūsų pastangas ir atsakingumą parodys bent trumpas pakomentavimas, su kokiomis programomis teko dirbti, kokios įmonėje buvo jūsų pagrindinės darbo funkcijos ir pan. Puiku, jeigu galite įvardyti ir pasiekimus (ne tik ką darėte, bet ir padarėte).“