Mokslininkė apie vyresnio amžiaus darbuotojus įmonėse ir tai, kodėl tokie kolektyvai yra darnesni, tvaresni bei harmoningesni

Jaunesni žmonės plačiai domisi naujovėmis, nepriklausomai nuo to, ar jiems šiandien jų reikia, ar ne, ir nežinia, ar jų reikės ateityje. Taip elgtis juos skatina jų amžius – ateitis jiems atrodo neribota ir kupina galimybių. Tuo tarpu vyresni dėl aiškiai apibrėžto jų aktyviai karjerai likusio laiko taupo resursus – yra nelinkę skirti laiko ir pastangų dalykams, kurių jiems dabar nereikia ir neaišku, ar prireiks. Tai viena aplinkybių, dėl kurios jie gali atrodyti, kaip nesidomintys technologinėmis naujovėmis, nors šis stereotipas, pasak prof. dr. Bernadetos Goštautaitės, jau yra pasenęs: šiandien plačiai naudojamas technologijas sukūrė inovatoriai, kurie pagal amžių dabar priklauso vyresnių ir net senjorų kartai.

Atrodanti neribota ateitis skatina jaunus žmones rizikuoti

„Tyrimais patvirtinta, kad jaunesni žmonės labiau domisi naujovėmis, lyginant su vyresniais. Jauname amžiuje visi orientuojamės į ateitį, ją matome kaip kupiną naujų galimybių ir dar nežinome, ko ateityje gali prireikti, todėl darome viską, kad gautume kuo įvairesnių žinių, nepraleistume naujovių, susipažintume su naujais žmonėmis. Taip rizikuojame – ateityje tai gali būti visai nenaudinga, reiškia – beprasmiškai švaistėme pastangas ir laiką“, – sako dr. Bernadeta Goštautaitė. Pasak jos, šį polinkį rizikuoti lemia laikas, kurio žmogus mano turintis ir galintis disponuoti: „Jaunesniems žmonėms ateitis atrodo neribota ir pilna galimybių. Tuo tarpu vyresni jaučia, kad skaitliukas sukasi ir supranta, kad aktyvios darbinės praktikos laikas pamažu baigiasi.“

Dėl aiškaus ribotos ateities ir galimybių suvokimo, vyresni žmonės yra labiau linkę žiūrėti į tai, kas yra šiandien: „Tai, kaip jie vertina naujoves, naujas žinias ir net naujus kontaktus, naujus žmones jų aplinkoje, apibrėžia praktiškas klausimas: ar man tai šiandien yra reikalinga, ar man šiandien tai suteikia kokią nors naudą“, – paaiškina B. Goštautaitė. Šią vyresnių žmonių motyvaciją, pasak organizacijų psichologės, verta prisiminti tais atvejais, kai įmonėje, padalinyje ar komandoje diegiama kokia nors naujovė: „Vyresniems žmonėms reikia pateikti konkrečių argumentų, kodėl ji dabar reikalinga, kodėl ji jiems dabar naudinga. Abstraktus pasakymas, jog tai modernu, pažangu, novatoriška, jiems nedaro įspūdžio ir nekuria motyvacijos aktyviai naujove domėtis.“

Vyresni geriau reguliuoja savo ir supranta kitų emocijas

Jei jaunesnių žmonių polinkis rizikuoti, aktyviai domėtis naujovėmis kolektyvams suteikia veržlumo, vyresnių darbuotojų orientacija į dabartį, šiandieną padeda mažinti galimus nesusikalbėjimus ar net konfliktus.

„Vyresni žmonės labai taupo savo laiką, nes jis nėra begalinis. Vadovaudamiesi požiūriu, tai bus ar nebus reikalinga, jie atsakingiau pasveria ir priima sprendimus ir taip sprendžia ar net užbėga konfliktams už akių. Tuo pačiu neuromokslo ir įvairių tyrimų duomenys rodo, kad kuo vyresni tampame – tuo geriau mokame reguliuoti savo ir nuskaityti kitų emocijas: mums reikia mažiau informacijos ir laiko suprasti, kaip jie jaučiasi, kokio jie yra charakterio, tipažo. Tai taip pat padeda išvengti konfliktų“, – dalinasi Bernadeta Goštautaitė.

Atitinkamai ir tyrimai taip pat patvirtina, kad tie kolektyvai, kuriuose yra vyresnių žmonių, lengviau susikalba, yra harmoningesni. „Tokie kolektyvai turi daugiau bendrų istorijų, tradicijų. Vyresnio amžiaus darbuotojai labiau džiaugiasi vienas kito bendravimu ir yra labiau prisirišę prie kolegų emociškai: pažįsta vienas kito šeimas, vaikus ir t.t. Jiems tai labai svarbu, todėl vyresniame amžiuje sunku keisti darbovietes, pereiti dirbti į kitą įmonę. Bendrystė su kolegomis ir geras mikroklimatas vyresnio amžiaus darbuotojams dažniausiai yra gerokai svarbesnis nei kiti darbo teikiami privalumai“, – kalba mokslininkė.

„Prisirišimas prie komandos – viena iš priežasčių, kodėl vyresnio amžiaus žmonės vengia keisti darbą. Dalis jų, deja, yra įsitikinę, kad jie nepajėgs prisitaikyti prie naujos darbo aplinkos, kad jų gebėjimai ir žinios neatitinka šiandienos reikalavimų ar net, kad jiems jau per vėlu mokytis. Tyrimai ir mūsų vyresnio amžiaus darbuotojai savo pavyzdžiu rodo, kad šie įsitikinimai yra klaidingi ir riboja vyresnio amžiaus žmonių perspektyvas. Tuo tarpu tie, kurie neleidžia būti varžomi stereotipų, randa ir turi daug galimybių augti, keistis, mokytis, realizuoti save“, – sako vieno didžiausių Lietuvoje darbdavių, „Danske Bank“, Žmogiškųjų išteklių vadovė Indrė Sakalauskienė.

Amžius – reliatyvus rodiklis

Dr. Bernadeta Goštautaitė pabrėžia, kad kalbant apie skirtingų žmonių darbo galimybes amžius yra reliatyvus rodiklis: „Kaip ir vyresnio amžiaus žmonės, jauni, bet motinystės ar tėvystės atostogoms besiruošiantys darbuotojai taip pat yra mažiau linkę imtis naujovių, pradėti ar mokytis naujų dalykų, nes žino, kad bent kuriam laikui jų karjera sustos. Be to, kaip kalbama apie vienai ar kitai amžiaus grupei būdingus bruožus, kalbama apie vidurkius ir jų skirtumus. Tai nereiškia, kad visi, be išimties, jaunesni žmonės aktyviai domisi technologinėmis naujovėmis, o visi vyresni yra joms abejingi“, – sako mokslininkė.

Kaip tik šiuo metu mokslininkė atlieka tyrimą, kurio rezultatus galima pritaikyti įvairių stereotipų dažnai apibrėžiamoms grupėms. „Tyrimo rezultatai rodo, jog net vienas sėkmingas kartas, kai klientą aptarnauja žmogus su negalia, pakeičia didelę dalį išankstinių nuostatų. Lygiai tas pats galioja vyresnio amžiaus darbuotojams: kai bent kartą susiduriame su informacija ar patirtimi, paneigiančia mūsų įsitikinimus, mūsų stereotipai ima keistis. O stereotipai apie dirbančius vyresnio amžiaus žmonės neišvengiamai keičiasi, nes visi mes senstame“, – sako dr. B. Goštautaitė. Neišvengiamai keisis ir įsitikinimas, kad vyresnio amžiaus žmonės yra technologiškai nepažangūs. Profesorę jis stebina – juk dabar plačiai naudojamų technologijų pradininkai ir kūrėjai jau yra 60-ies ir vyresnio amžiaus.

„Danske Bank“ nuolat ieško įvairaus amžiaus talentų. Technologijų ir paslaugų centras vykdo ilgalaikę, į vyresnio amžiaus darbuotojus orientuotą strategiją, kuria siekia užtikrinti komandų įvairovę bei didinti vyresnio amžiaus darbuotojų dalį kolektyve, tuo pačiu – tvarių pokyčių visuomenėje, kurioje brandūs talentai labiau savimi tikėtų bei drąsiau ryžtųsi pokyčiams.