Tobulėjimas ir sveikata
Pokyčiai ir nauji iššūkiai yra gerai, bet tai nebūtinai reiškia, kad reikia nuolat versti savo gyvenimą aukštyn kojomis. Svarbiausia – nuolat mokytis. Norint, kad smegenys neužmigtų ir išliktų lanksčios, tarp savo tikslų reikėtų nuolat turėti bent vieną dalyką, kurio siekiama išmokti.
Atlikti tyrimai teigia, kad žmogus per 10000 valandų gali puikiai įvaldyti vieną sritį. Skaičiuojant darbo valandas, tai atitinka maždaug 5,5 metų. Iš šios išvados kyla ir paplitęs teiginys, jog kas septynerius metus sveika keisti darbą. Nes įvaldžius savo sritį, jau po metų, per kuriuos žmogus nekelia sau naujų tikslų, pradedama jausti, kad kažko trūksta. To išvengti galima vis atrandant naujų požiūrio taškų, pakreipiant savo darbą kiek kita tobulėjimo reikalaujančia linkme, arba mokantis naujų, nebūtinai su darbine sritimi susijusių dalykų.
Kaip suprasti, ko aš noriu?
Tikrieji žmogaus norai turėtų sutapti su jo vertybėmis. Vertybės gali būti įvairiausios – tobulėjimas, laisvė, nuotykiai, grožis, pripažinimas, vidinė harmonija, turtas, saugumas, savirealizacija...
Kiekvienam žmogui svarbūs kiek kitokie dalykai, tad šioje vietoje svarbu būti nuoširdžiam su savimi. Apgalvojus, kas svarbiausia, ir turint sąrašą prieš akis, lengviau įvertinti, ką turi dabartinėje (ar buvusioje) darbovietėje, o ko trūksta. Kitas žingsnis – apgalvoti, kas užtikrintų tai, ko trūksta, ką reikėtų pakeisti. Galbūt pokyčio reikia visai nedidelio?
Galbūt nebūtina keisti darbo, o užtektų pakalbėti su vadovu apie galimybes šiam pokyčiui? Pavyzdžiui, pastebi, kad tau labai svarbus nuolatinis mokymasis, o esamoje pozicijoje jau nebeliko nežinomų sričių. Galbūt galėtum vadovauti komandai, ir tobulėti komandos valdymo srityje? Arba organizacijoje pereiti į kitą departamentą, kuriame lauktų nauji iššūkiai?
O jei pagrindinės vertybės visgi yra saugumas ir pastovumas, ir dabartinėje vietoje būtent taip jautiesi, tačiau neapleidžia mintis, kad trūksta iššūkių – galbūt gali keisti savo laisvalaikį, pradėti šokti ar groti gitara?
Koks darbas man labiausiai tiktų?
Į šį klausimą man labiausiai patinkantį atsakymą turi Japonai – IKIGAI, „priežastis būti“. Šioje sampratoje, žmogus darbe turėtų atrasti balansą tarp keturių faktorių: ką mėgsta daryti, kur sekasi, už ką moka pinigus, ir ko pasauliui reikia. Jei bent vieno iš elementų trūksta, pilnatvės nėra.
Pavyzdžiui, dirbu tai, kas man patinka, sekasi, ir už ką mokami pinigai – bet jei pasauliui tai nėra reikalinga, anksčiau ar vėliau pajausiu beprasmybę. Jei darysiu tai, kas man sekasi, už ką moka, ir pasauliui to reikia, bet MAN tai nepatinka – jausiuosi patogiai, bet viduje tvyros tuštuma, nes darbui nejausiu jokios aistros.
Norint atrasti tą viduriuką, vėlgi, reikia sau įsivardinti, kas tikrai patinka, ir objektyviai įsivertinti, kas sekasi, kokį darbą atlieki geriausiai. O tada ieškoti, kaip šiuos du dalykus suderinti, atrasti, kaip tai galima pritaikyti pasaulyje, kad jaustumeisi reikalingas, ir atrasti, kaip iš savo veiklos užsidirbti.
Kadangi svarbu ne tik tai, kiek žmogui darbas patiks, bet ir ar galės iš jo išgyventi, reikėtų pasidomėti naujausiomis tendencijomis, kur link darbo rinka juda tavo srityje. Tai galima padaryti sekant šiuolaikinių specialistų nuomones, didžiųjų pasaulio įmonių pokyčius. Viskas kuo toliau tuo labiau tampa skaitmenizuota, juda į tarptautinę erdvę, tad yra keletas universalių įgūdžių, kuriuos turėti turėtų kiekvienas: gebėjimas dirbti savo srityje populiariausiomis kompiuterinėmis programomis, laisvas kalbėjimas bent viena užsienio kalba.
Kitas būdas, kaip suprasti, koks darbas gali tikti – tiesiog darbo skelbimų skaitymas. Ypač jei vienoje darbovietėje praleidai daugiau nei penkerius metus, verta pasidomėti, kas vyksta aplink. Susipažinus su rinka, kokių profesijų ir kokioms pareigoms šiuo metu ieškoma, koks atlyginimas siūlomas, lengviau nusistatyti savo vietą šiandienos situacijos fone. O skaitant reikalavimus, galima aiškiau pamatyti, kas kartojasi, ir kokių trūkstamų gebėjimų labiausiai verta įgyti.
Žinau, ko noriu, tačiau jaučiu, kad nesugebėsiu
Nusipiešei norimo darbo portretą ir supratai, kad jam pasiekti trūksta nemažai gebėjimų? Mokytis niekada ne per vėlu. Nesvarbu, ar tai tikslūs įgūdžiai, tokie kaip nauja programavimo ar užsienio kalba, siuvimas, vairavimas, ar tarpasmeniniai (gebėjimas vadovauti, priimti kritiką, pasitikėti savimi) – tobulėti galima visada. Svarbu susidaryti realistišką planą, ko norėtum išmokti per ateinančius 6 mėnesius, išdalinti jį į mažus tikslus kiekvienai savaitei, ir pradėti. Geriausia pradėti ne nuo kitų metų o šiandien.
Ir neverta nusiminti, jei tobulėjimas nėra toks greitas, kaip norėtum, jei po darbo pokalbio kvietimo prisijungti prie įmonės per pirmus porą mėnesių negauni. Skaičiuojama, jog darbo paieškoms skirti pusę metų yra visiškai normalu.
Kalėdos – puikus metas apsidovanoti ir save, ne tik galvoti apie dovanas ilgai nematytiems giminaičiams. Ir čia nekalbu apie savęs palepinimą naujais apdarais – jų teikiamas džiaugsmas ir efektas pasitikėjimui savimi trumpalaikis. Kalbos kursai, viešo kalbėjimo pamokos, psichologo konsultacijos, pasitikėjimą savimi stiprinančios improvizacijos dirbtuvės – jei žinai, kurioje srityje nori tobulėti, tikrai gali atrasti ir būdų, kaip tai padaryti. Ir nebūtina tam išleisti didelės sumos pinigų. Kartais vos kelios pamokos su specialistu ar kursai internetu gali užvesti ant kelio, motyvuoti, ir suteikti puikų pagrindą tolimesniam savarankiškam darbui kelyje į geresnį save.