Nuo rugpjūčio 1 d. įsigalioja Darbo kodekso pakeitimai: sužinokite, kaip pasikeis sunkia liga sergančio darbuotojo atleidimas

2022 m. birželio 28 d. Seimas pritarė Darbo kodekso bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimų paketui, kuriuo kartu įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų dėl skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų Europos Sąjungoje ir dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros reikalavimus, siekiama sukurti palankesnes sąlygas tėvams derinti šeiminius ir darbo įsipareigojimus bei paskatinti mamas greičiau grįžti į darbo rinką po vaiko priežiūros atostogų, o tėvus skirti daugiau laiko vaiko priežiūrai. Pakeitimai aktualūs plačiam darbuotojų ratui – nuo jau besilaukiančių iki auginančių vaikus iki 8 metų. O reaguojant į demografinę situaciją šalyje ir poreikį prižiūrėti ne tik vaikus, bet neretai ir vyresnius šeimos narius ar kitus kartu gyvenančius asmenis, lankstesnės darbo sąlygos atitinkamai numatytos ir pastarajai darbuotojui grupei.

Numatyta, kad dalis Darbo kodekso pakeitimų įsigalios jau nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d., jais:

* praplėsta darbuotojų grupė, turinti teisę reikalauti dirbti ne visą darbo laiką: įtraukti darbuotojai, auginantys vaiką iki 8 metų (šiuo metu lengvata numatyta darbuotojams, auginantiems vaiką iki 3 metų), bei darbuotojai, slaugantys (prižiūrintys) kartu gyvenantį asmenį (šiuo metu lengvata numatyta tik šeimos nario slaugymo atveju);

* praplėsta darbuotojų grupė, kurių prašymas dirbti nuotoliniu būdu turi būti tenkinamas (išskyrus atvejus, kai dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų darbdaviui per dideles sąnaudas): įtraukti darbuotojai, auginantys vaiką iki 8 metų (šiuo metu lengvata numatyta darbuotojams, auginantiems vaiką iki 3 metų), bei darbuotojai, slaugantys (prižiūrintys) šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį, kartu atsisakant ribojimo sudaryti galimybę dirbti nuotoliu tik ne mažiau kaip penktadalį visos darbo laiko normos;

* darbdaviui numatyta pareiga tenkinti prašymą dirbti darbuotojo pageidaujamu darbo laiko režimu, kurį pateikia nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, darbuotojas, auginantis vaiką iki 8 metų, darbuotojas, vienas auginantis vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, darbuotojas, pateikęs prašymą, pagrįstą sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jo sveikatos būklę arba būtinybe slaugyti (prižiūrėti) šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį, jeigu dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai nesudarytų darbdaviui per didelių sąnaudų;

* praplėstas darbuotojų, turinčių teisę į „mamadienius“ / „tėvadienius“, sąrašas: darbuotojams, auginantiems vieną vaiką iki 12 metų, turi būti suteikta 1 papildoma poilsio diena per 3 mėnesius (arba sutrumpintas darbo laikas 8 valandomis per 3 mėnesius), o darbuotojams, auginantiems du vaikus iki 12 metų, kai vienas arba abu vaikai yra neįgalūs, turi būti suteiktos 2 papildomas poilsio dienos per mėnesį (arba sutrumpintas darbo laikas 4 valandomis per savaitę);

* numatyta teisė pasinaudoti sveikatos priežiūros įstaigos rekomenduojamo laiko nemokamomis atostogomis darbuotojams, slaugantiems kartu gyvenantį asmenį (šiuo metu lengvata numatyta tik šeimos nario slaugymo atveju);

* darbdaviui numatyta pareiga suteikti nemokamą laisvą laiką darbuotojui, jei prašymas susijęs su skubiomis šeiminėmis priežastimis ligos ar nelaimingo atsitikimo atveju, kai darbuotojas privalo tiesiogiai dalyvauti;

* papildytas darbo sutarties nutraukimo darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių pagrindų sąrašas, suteikiant darbuotojui teisę nutraukti darbo sutartį rašytiniu pareiškimu, įspėjus darbdavį prieš 5 darbo dienas, jeigu darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl to, kad slaugo kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį;

* įtvirtintas ilgesnis įspėjimo terminas darbo sutarties nutraukimo darbdavio inciatyva be darbuotojo kaltės atveju darbuotojams, sergantiems į sunkių ligų sąrašą įtraukta liga, – įspėjimo laikas patrigubintas;

* pakeitimų paketu taip pat praplečiamas Darbo kodekse įtvirtintų draudimo diskriminuoti pagrindų sąrašas; apribojamas išbandymo terminas terminuotos darbo sutarties, sudarytos trumpesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui, atveju – išbandymo terminas turi būti proporcingas sutarties terminui (atitinkamai trumpesnis nei maksimalus 3 mėnesių terminas); siekiant gerinti darbuotojų atstovavimo galimybes, numatyta galimybė rinkti ir struktūrinio organizacinio darinio darbo tarybą, o darbdavio lygmeniu sudaryti jungtinę darbo tarybą.

Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, 2023 m. sausio 1 d. įsigalios kiti esminiai Darbo kodekso bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimai, susiję su tėvystės ir vaiko priežiūros atostogomis.

Darbo kodekse numatomas ribojimas skaidyti 30 kalendorinių dienų trukmės tėvystės atostogos į daugiau nei 2 dalis.

Darbo kodekse įtvirtinamas 2 mėnesių neperleidžiamo vaiko priežiūros atostogų terminas kiekvienam iš tėvų, iki vaikui sukaks 18 ar 24 mėnesiai. Neperleidžiamų 2 mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalį kiekvienas iš tėvų gali imti visą iš karto arba dalimis, pakaitomis, tačiau šių neperleidžiamų 2 mėnesių trukmės atostogų ar jų dalies abu tėvai negali imti tuo pačiu metu.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad vienam iš tėvų nepasinaudojus neperleidžiamomis 2 mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogomis (ar jų dalimi), kitam iš tėvų už nepanaudotą neperleidžiamų 2 mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų laikotarpį vaiko priežiūros išmoka neskiriama ir nemokama.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas atitinkamai keičiamas nustatant, kad vaiko priežiūros išmoka skiriama ir mokama, iki vaikui sueis 18 arba 24 mėnesiai, priklausomai nuo darbuotojų pasirinkto termino vaiko priežiūros išmokai gauti. Bendruoju atveju darbuotojui:

* pasirinkusiam gauti vaiko priežiūros išmoką, iki vaikui sukaks 18 mėnesių, – už neperleidžiamų 2 mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalį skiriama 78 % darbuotojo kompensuojamojo uždarbio dydžio išmoka, o likusius mėnesius, iki vaikui sueis 18 mėnesių, – 60 %;
* pasirinkusiam gauti vaiko priežiūros išmoką, iki vaikui sukaks 24 mėnesiai, – už neperleidžiamų 2 mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalį skiriama 78 % darbuotojo kompensuojamojo uždarbio dydžio išmoka, likusius mėnesius, iki vaikui sukaks 12 mėnesių, – 45 %, o nuo 12 mėnesių, iki vaikui sukaks 24 mėnesiai, – 30 % darbuotojo kompensuojamojo uždarbio dydžio išmoka.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimais peržiūrėtas ir papildomų pajamų gavimo (išskyrus ir šiuo metu nustatytą lengvatą savarankiškai dirbantiems asmenims) atostogų vaikui prižiūrėti metu klausimas:
* jei darbuotojas vaiko priežiūros išmokos gavimo metu turi papildomų pajamų ir jam paskirtos vaiko priežiūros išmokos bei papildomų pajamų suma neviršija apskaičiuoto vidutinio mėnesinio kompensuojamojo uždarbio dydžio arba yra jam lygi, darbuotojui mokama viso dydžio vaiko priežiūros išmoka; jeigu vaiko priežiūros išmokos ir papildomų pajamų suma viršija vidutinio mėnesinio kompensuojamojo uždarbio dydį, pagal kurį buvo nustatyta vaiko priežiūros išmoka, vaiko priežiūros išmoka darbuotojui yra atitinkamai mažinama;
* jei neperleidžiamų 2 mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti metu darbuotojas gauna papildomų pajamų, tačiau jų dydis neviršija vaiko priežiūros išmokos, darbuotojui mokamos vaiko priežiūros išmokos dydis yra atitinkamai mažinamas, o tuo atveju, jeigu darbuotojo gaunamų pajamų dydis viršija jam paskirtos vaiko priežiūros išmokos dydį arba yra jam lygus, vaiko priežiūros išmoka darbuotojui nėra mokama.

Aptartų teisės aktų pakeitimų visuma sudarys galimybes darbuotojams lanksčiau ir pagal individualius poreikius derinti darbo ir šeiminių įsipareigojimų vykdymą, įgyvendins Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas, tačiau kartu praplės darbdavio pareigų apimtis. Atsižvelgiant į tai, kad didžioji dalis Darbo kodekso pakeitimų, susijusių su lankstesnio darbo galimybėmis, bus taikoma kur kas platesnei darbuotojų grupei, o numatyta pakeitimų įsigaliojimo data jau 2022 m. rugpjūčio 1 d., darbdaviai turėtų suskubti ir įsivertinti darbo organizavimo procesus ir su tuo susijusius aspektus, kad pakeitimams įsigaliojus darbuotojams siekiant įgyvendinti jiems teisės aktų suteiktas teises nesutriktų įmonių darbas.