„Dažnai šiuolaikiniai žmonės susiduria su gyvenimo paradoksu: turi šeimas, pinigų, puikius darbus ir galimybę save realizuoti, tačiau vis tiek nesijaučia laimingi. Atrodo, jie turi viską, ko galima norėti, bet ar tikrai? Dažniausiai visa tai, ką mes turime, tėra mums primestos visuomenėje egzistuojančios normos, tačiau jeigu jos neatitinka mūsų poreikių, negalime jaustis laimingi, – atkreipia dėmesį psichologas Erikas Siudikas. – Nuo mažų dienų mus moko gyventi pagal „reikia“ modelį: reikia mokytis, reikia baigti studijas, reikia turėti gerą darbą. Esame įstatomi į tam tikrus rėmus, puikiai žinome, kaip reikia elgtis ir ką reikia daryti, tačiau negalime atsakyti į svarbiausią klausimą – o ko aš noriu?“
Anot psichologo, būtent nemokėjimas pažinti save ir savo poreikius yra pagrindinė priežastis, dėl kurios šiuolaikiniai žmonės vis dažniau praranda gyvenimo džiaugsmą. Vietoje to, kad gyventume čia ir dabar, savo dėmesį skiriame tam, kaip gyvensime ateityje, kiek uždirbsime ir kokie sėkmingi būsime. Gyvendami ateities iliuzijomis ir nesibaigiančiais tikslais, pasineriame į nuolatinį nerimą ir stresą, tačiau labai retai susimąstome – kam mums to reikia ir ar apskritai reikia?
Kaip atpažinti pirmuosius nuolatinio streso simptomus
Išsiblaškymas, nervingumas, nepaaiškinami skausmai, miego sutrikimai, bandymas pabėgti nuo realybės, pasineriant į tam tikras priklausomybes, kurios tariamai turėtų padėti atsipalaiduoti – tai ryškiausi ženklai, kad gyvenate nuolatinėje įtampoje.
Prieš kelis metus atlikto visuomenės tyrimo duomenimis, nuolatinį stresą patiria 9 iš 10 lietuvių. Išprovokuoti stresines būsenas gali patys įvairiausi dirgikliai, su kuriais susiduriame kasdienybėje – nuolatinis skubėjimas ir sau keliami aukšti reikalavimai, nepateisinti lūkesčiai, nesklandumai darbe, nesutarimai santykiuose – priežasčių gali būti daugybė. Laiku nepradėjus kovoti su pavieniais įtampos epizodais, jie virsta ilgalaikiu stresu, darančiu neigiamą įtaką visam jūsų gyvenimui.
„Mūsų juntamos emocijos ir išgyvenimai persipina skirtingose gyvenimo srityse, todėl jeigu jaučiame įtampą darbe, visa tai persikelia ir į asmeninį gyvenimą. Išmokę atpažinti savo jausmus ir emocijas galėtume aiškiau suvokti esamas situacijas ir priimti sprendimus, – sako psichologas Erikas Siudikas. – Dažnai žmonės jaučia nepasitenkinimą, tačiau negali tiksliai įvardinti, kas jų gyvenime yra negerai. Taip nutinka, kuomet negebame atsipalaiduoti, nemokame atsiriboti nuo neigiamų emocijų ir įveikti įtampos. O viso to reikėtų išmokti. Nes nuo mūsų emocinės būsenos, priklauso viskas – fizinė sveikata, finansinė gerovė, socialiniai santykiai. Išmokę atpažinti savo jausmus ir kontroliuoti savo emocijas, atveriame sau daugiau galimybių ir pasirinkimų“.
Metodai, padedantys suvaldyti kasdienį stresą
Identiškose situacijose žmonės elgiasi labai skirtingai – vieniems tam tikri dirgikliai sukelia didelį stresą, kitiems – tik lengvą susierzinimą ar apskritai neiššaukia jokių emocijų. Viskas priklauso ne nuo paties įvykio, o nuo mūsų minčių, nuo to, kaip vertiname ir interpretuojame tai, kas įvyko. Jūs negalite kontroliuoti visų situacijų, kurios pasitaikys jūsų gyvenime, tačiau galite išmokti kontroliuoti savo emocijas.
Iš Rytų kraštų atkeliavusios meditacijos praktikos taikomos jau tūkstančius metų. Meditacija nėra vienas konkretus veiksmas, tai daugybę praktikų apibendrinantis žodis, tad kiekvienas iš mūsų turėtų pats atrasti tai, kas jam labiausiai tinka – galbūt jums tai bus kvėpavimo pratimai, keliolika minučių, praleistų malonioje aplinkoje ar paprasčiausias pasivaikščiojimas upės pakrante. Tai gali būti jūsų kasdienio atsipalaidavimo ritualas, skatinantis labiau pažinti save ir padedantis surikiuoti per dieną susikaupusias mintis.
Emociškai pavargstantiems žmonėms, ypatingai dirbantiems protinį darbą, patartina daugiau dėmesio skirti fizinei veiklai – tai gali būti efektyvus metodas, padedantis iškrauti susikaupusias emocijas ir įtampą. Nors atsipalaidavimas ir energinga veikla yra priešybės, jos gali viena kitą papildyti. Plaukimas – vienas iš efektyviausių būdų kovoje su stresu. Vanduo veikia atpalaiduojančiai tiek kūną, tiek mintis, o tuo pačiu sudeginate ir energijos perteklių, kuris trukdo susikaupti. Pasivažinėjimas riedučiais ar dviračiais gamtoje taip par gali būti puiki alternatyva, norintiems suderinti aktyvią veiklą su relaksacija. Jei jaučiate stiprią įtampą, padėti gali bėgimas ar ekstremalesnės sporto šakos, pareikalaujančios daugiau fizinių jėgų.
Jūs galite pasirinkti jums priimtiniausią atsipalaidavimo metodą, tačiau svarbiausia – skirikite laiko sau ir savęs pažinimui, nes būtent tai yra stimulas tolimesniems teigiamiems pokyčiams jūsų gyvenime.