Darbą rasti gali būti sudėtinga dėl objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, mažo tam tikroje srityje reikalingų specialistų kiekio, sunkaus ekonominio periodo ar kompetencijų trūkumo. Tokiu atveju derėtų apsvarstyti įvairius darbo variantus arba persikvalifikuoti. Paieškos gali tapti sunkios ir tuomet, kai keliami nerealūs lūkesčiai būsimai pozicijai. Dėl šios priežasties vertėtų kritiškai peržiūrėti darbo skelbimus ir objektyviai įvertinti, ar turimos žinios bei patirtis atitinka išvardintus reikalavimus, rašoma Vilniaus Gedimino technikos universiteto (Vilnius Tech) parengtame pranešime žiniasklaidai.
Kliūtimi gali tapti ir per maži lūkesčiai darbo pozicijai, kai darbuotojui keliamus reikalavimus gerokai viršija turima patirtis. Jei nusprendžiama kandidatuoti į tokią darbo vietą, darbdaviui reikėtų paaiškinti pasirinkimo priežastis arba neminėti turimos darbo patirties gyvenimo aprašyme.
„Kaip vieną iš kliūčių galima išskirti rigidiškumą. Jei griežtai apsibrėšite, kokio darbo ieškote, nesvarstysite kitų variantų – darbo paieškos gali užtrukti. Derėtų nepamiršti, kad kandidatuodami į 10 įmonių, vidutiniškai sulauksite tik vieno pakvietimo į darbo pokalbį. Tai, jog buvote pakviestas į darbo pokalbį, dar nereiškia, kad būsite priimtas dirbti“, – teigia Vilnius Tech karjeros konsultantė Gabija Čeledinaitė.
Išmokite pristatyti savo gebėjimus
Ekspertė taip pat įvardija dar vieną priežastį – netinkamą savo gebėjimų ar žinių pristatymą gyvenimo aprašyme ar darbo pokalbio metu. Ji pataria nuolat atnaujinti informaciją CV, nebijoti parodyti savo žinių bagažo, patirties, įvardinti savo privalumus.
„Jaudulys darbo pokalbio metu niekada nebus pagrindinė problema. Darbdavys supranta, kad interviu metu jaudintis – visiškai normalu. Tačiau jeigu tai trukdo atskleisti savo gebėjimus ir tampa kliūtimi, reikia mokytis įveikti jaudulį. Tai galima padaryti repetuojant darbo pokalbį su pažįstamais žmonėmis, filmuojant save, ramiai kvėpuojant“, – sako G. Čeledinaitė.
Stipriąsias savo savybes atpažinti nėra sunku. Reikia pagalvoti apie savo patirtį ir kuo nuoširdžiau įvardinti, kas sekasi. Tai galima vertinti pagal išorinę motyvaciją: pažymius, gaunamus pagyrimus, atlyginimą arba vidinę – norus, pasitenkinimą, svajonių įgyvendinimą.
„Jeigu jums svarbesnė išorinė motyvacija, paklauskite savęs, kurioje srityje ar veikloje rezultatai džiugina labiausiai. Jei svarbesnė vidinė, užduokite sau klausimą, ką veikdamas jaučiatės geriausiai. Stiprioji pusė nebūtinai gali būti tai, ką išmanote geriausiai. Galbūt tai – gebėjimas ir noras greitai įvaldyti naujas sritis“, – sako karjeros konsultantė.
Darbo pokalbis skirtas ne tik tam, kad pakalbėtumėte apie save. Tai puikus metas įvertinti darbdavį, pasikalbėti su būsimu kolega ar vadovu, užduoti jam klausimus, kurių atsakymus norima išgirsti. Klausimai, užduoti darbo pokalbio metu, rodo motyvaciją imtis darbo.
Gebėjimas mokytis – visada svarbus
Žmonių gabumai dažnai yra pervertinami. Įvairių sričių profesionalai, tokie, kaip krepšininkai ar verslininkai pripažįsta, kad sėkmingai jų karjerai talentas padarė nedidelę įtaką. Visa kita – ilgas ir atkaklus darbas.
Dažnai žmonės gabumus painioja su gebėjimu mokytis. Tam įtakos turi keletas dalykų: lavinant atmintį lengviau įsiminti formules, faktus, skaitant daugiau knygų, lengviau kurti tekstus, sklandžiau kalbėti, naudojant dvi užsienio kalbas, trečią išmokti lengviau.
Silpnąsias savo puses kartais išsiaiškinti lengviau, negu stipriąsias. Svarbiausia – būti sau sąžiningu. Jei kas nors nesiseka, verta susimąstyti, kodėl: ar dėl to, kad nesugebate, ar, kad neskyrėte tam pakankamai dėmesio ir nelaikėte to savo prioritetu.
„Mūsų silpnąsias puses geriausiai mato aplinkiniai. Jei turite patikimų žmonių šalia, pasiteiraukite, kokias savybes jie įvardintų, kaip silpnąsias, kuriose srityse siūlytų tobulėti. Kai ieškote darbo, nebūtina įsivardyti savo minusų. Tačiau jei žinosite, ko trūksta, kur reikia tobulėti, adekvačiau įvertinsite savo galimybes“, – pataria eskpertė.
Kitas būdas – apsilankyti įmonėje per atvirų durų dienas, kurių metu galima pamatyti ne tik būsimą darbo vietą, bet ir pabendrauti su darbuotojais.
Susijusio darbo patirtis – privalumas
Norint rasti svajonių darbą, reikia įsivardinti, koks jis būtų ir tokio nuosekliai ieškoti. Neretai nutinka, taip, kad aiškiai sau įvardijus, ko nori, supranti, jog trūksta kompetencijų ar patirties. Tai nėra problema, nes patirties galima įgyti studijų ar praktikos metu, lankant papildomus kursus, seminarus.
Darbo patirtis yra svarbi tiek priimant vadovą, tiek ir jauną specialistą – darbdaviui rūpi, kad ateinantis naujas žmogus žinotų, ką daro, jaustų atsakomybę už savo veiksmus.
Geriausias sprendimas – įgyti profesinės patirties dar prieš pradedant darbo paieškas: naudotis privalomos praktikos galimybe studijų metu. Į praktikos paieškas pažiūrėjus rimtai, galima įgyti puikios profesinės patirties, kuri būsimam darbdaviui bus pakankama. Taip pat studijuojant verta praktiką atlikti ne tik privalomu laikotarpiu, bet ir papildomai, nes studento statusas įmonėms leidžia lanksčiau priimti besimokančius praktikantus.
Kitas būdas įgyti darbinės patirties – savanorystė. Ji gali būti atliekama ne pelno siekiančiose organizacijose, bendruomenėse, socialinėse įmonėse. Darbdaviai tai vertina, kaip puikią darbinę patirtį.
Jei nei vienas iš anksčiau minėtų būdų nėra tinkamas, karjeros konsultantė pataria darbo patirties įgyti atliekant asmeninius projektus. Geriausias įrodymas, kad išmanai savo darbą – anksčiau atliktų darbų pavyzdžiai. Jei įmanoma, verta juos parodyti darbdaviams.
„Žinodami, kokį darbą norite dirbti, jo ieškodami galite užtrukti. Net ir įprastu metu normalu, jei darbo paieška trunka keturis mėnesius. Siaučiant pandemijai ji gali trukti ir ilgiau. Tada motyvacija mažėja, reikalavimai darbo vietai – taip pat. Prieš pradedant paieškas verta nusistatyti realius tikslus, įsivertinti savo galimybes, apgalvoti kitas alternatyvas“, – sako karjeros ekspertė.