Gamintojai kviečia į kombučios festivalį – tai viena sparčiausiai augančių maisto pramonės šakų

Liepos 26-27 d. į Vilnių sugrįžta Kombučios festivalis. Trečią kartą organizuojamas renginys vyks ten pat, kur ir pirmieji du – Užupio meno inkubatoriuje. Inkubatoriaus kieme įsikurs mugė, kurioje savo gaminius pristatys kone visi didieji Lietuvos kombučeriai, pasirodyti bus kviečiami ir namudininkai, laukiama svečių iš užsienio. Renginio metu vyks kombučios degustacijos, geriausio gėrimo rinkimai, o vakare – koncertinė programa. Galerijoje „Galera“ bus organizuojamos kombučios gaminimo dirbtuvės, paskaitos su kombučia susijusiomis temomis.

Gėrimas pasižymi ir gydomosiomis savybėmis

„Šiemet renginys bus didesnis – pakvietėme daugiau dalyvių, išplėtėme jo programą“,– teigė renginio organizatorius Užupyje įsikūrusios suvenyrų parduotuvės „Baltic Shamans“ savininkas Martynas Moška. Prie jo šiemet prisijungė ir renginių agentūros „Gera gyventi“ įkūrėja Ventė Viteikaitė. „Pernai visai netikėtai atsidūriau festivalyje kaip lankytoja. Jo atmosfera sužavėjo, o kai susipažinome su Martynu, greitai pajutome, kad mums svarbios tos pačios vertybės. Netrukus gavau pakvietimą prisijungti prie festivalio”, – pranešime žiniasklaidai sakė ji.

Vienas iš festivalio tikslų – populiarinti pramogas be alkoholio. Patys festivalio organizatoriai jau seniai gyvena blaiviai: Martynas alkoholio atsisakė prieš 9, o Ventė – net prieš 11 metų.

Kombučia – fermentuota arbata, gaminama vadinamojo arbatos grybo (iš tiesų tai – simbiozinė mielių ir acto rūgšties bakterijų kolonija) pagalba. Į cukrumi arba medumi pasaldintą arbatą sudėtos mielės ir bakterijos ją perdirba – pagamina saldžiarūgštį lengvai gazuotą gaivinantį gėrimą, kuris pasižymi ne tik puikiu skoniu, bet ir gydomosiomis savybėmis – suteikia energijos, užtikrina sklandžią žarnyno veiklą, stiprina imunitetą, gelbsti nuo odos ligų, pavyzdžiui, egzemos, įvairių alergijų.

Spėjama, kad pirmieji kombučią gaminti ir vartoti pradėjo kinai. Istoriniuose šaltiniuose ji pirmą kartą paminėta 221 m. prieš mūsų erą – ją, anot vieno išlikusio dokumento, labai mėgo Kinijos imperatorius Ši Huangdi. Kitame, 441 m. datuojamame dokumente minimas Japonijos imperatorius Ingijo. Jis neva sirgęs sunkia gastrito forma ir niekas negalėjęs jam pagelbėti. Ilgai kentėjusį valdovą išgydyti pavyko garsiam Korėjos gydytojui Kombu, kuris tam naudojęs iki tol šalyje nežinomą gėrimą. Būtent iš šio gydytojo vardo kildinamas kombučios pavadinimas – išvertus iš japonų kalbos jis reiškia „Kombu arbatą“.

Sparčiai populiarėja visame pasaulyje

Iš Rytų kombučia pasiekė Rusiją ir Rytų, o vėliau – ir Vakarų Europą. „Tarybų Sąjungos laikais ji buvo labai populiari, tiesa, šį pavadinimą mažai kas žinojo, gėrimą dažniausiai vadino arbatos gira“, – kalbėjo M. Moška.

Gėrimą anuomet gamino ir jo mama bei močiutė, tačiau tuomet jos gerti nemėgo – skystyje plaukiojantis medūzą primenantis grybas atrodė labai nepatraukliai. O kai prieš dešimtį metų kombučia pavaišino vienas draugas, ja taip susižavėjo, kad nuo to laiko geria kiekvieną dieną, o prieš tris metus netgi sumanė organizuoti šiam gėrimui skirtą festivalį.

Panaši ir Ventės pažintis su kombučia – nors kažkada seniai jos ir buvo ragavusi, iš naujo gėrimą atrado vos prieš keletą metų, apsilankiusi keletoje maisto parodų Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje.

Įdomu, kad nors kombučią atrado azijiečiai, pirmieji ją pramoniniu būdu gaminti pradėjo amerikiečiai. Dabar tai – viena sparčiausiai augančių maisto pramonės šakų. Kombučia sparčiai populiarėja visame pasaulyje.

Lietuvoje pirmosios kombučios daryklos buvo atidarytos prieš maždaug aštuonerius metus, o dabar jų iš viso veikia jau 15. „Kombučios daryklų koncentracija Lietuvoje yra viena tankiausių Europoje. Mūsų rinka nėra tokia didelė, tad didžioji dalis pagamintos kombučios eksportuojama“, – teigė organizatorius. Beje, jam priklausančioje „Baltic Shamans“ parduotuvėje galima įsigyti net dešimties gamintojų kombučios. Be to, pirkėjams jis kartais pasiūlo ir savo paties su medumi ir žiedadulkėmis pagaminto gėrimo.

Mokins kombučios gamybos paslapčių

Nors kombučios festivaliai užsienyje rengiami jau kurį laiką, organizuojamas Lietuvoje yra pirmasis ir kol kas vienintelis Baltijos šalyse. „Kai jį organizavau pirmą kartą, maniau, kad tai bus vienkartinis renginys, tačiau jis taip gerai pavyko, kad apsisprendžiau, jog turi tapti kasmetiniu“, – pasakojo M. Moška. Tiek pirmajame, tiek antrajame festivaliuose per dvi dienas apsilankė keli tūkstančiai žmonių. Festivalis organizuojamas viduryje savaitės, nes anot pašnekovo, savaitgaliais Vilnius ištuštėja, o darbo dienomis nevyksta beveik jokių renginių.

Organizatorių tikslas – ir skleisti žinias apie kombučią, ir jos gamintojus skatinti bendradarbiauti.

Renginyje bus galima paragauti ir įsigyti daugiau nei pusšimčio rūšių kombučios – gamintos naudojant juodąją, žaliąją arbatą, gaurometį, cukrų, medų, t.p. vadinamosios dviejų fermentacijų kombučios su įvairiais priedais, ar kombučios giminaičio – vandens kefyro. Būtent lankytojai išrinks ir geriausias metų kombučios rūšis.

Organizatoriai nori išvengti vienkartinio plastiko naudojimo, tad lankytojus kviečia į renginį atsinešti savo puodelius ar stiklines, o juos pamiršusieji prie įėjimo palikę 1 euro užstatą galės pasiskolinti daugkartines „CupCup“ taures.

Visi besidomintys kombučia kviečiami į renginio metu vyksiančią edukacinę programą, kurioje galės patys išmokti kombučios gaminimo paslapčių. Beje, mugėje bus galima įsigyti ne tik jau pagamintos kombučios, bet ir arbatos grybo, kurį parsinešę pirkėjai kombučią galės gaminti patys. „Tai – labai nesudėtingas procesas. O eksperimentuoti su įvairiais priedais – itin smagu ir įdomu“, – tvirtino V. Viteikaitė.

Festivalyje t.p. bus galima įsigyti įvairių užkandžių, karštųjų patiekalų, desertų – kombučia puikiai dera prie paties įvairiausio maisto. Renginio metu bus siūlomas tik vegetariškas ir veganiškas maistas.

Abi festivalio dienas lankytojų lauks ir gyvos muzikos koncertai. Antradienį pasirodys dainininkė Solange Arzu, o trečiadienį – Ignas iš Ignalinos. Beje, abu šie atlikėjai yra dideli kombučios entuziastai.

Renginys abi dienas vyks nuo 15 iki 22 val. Įėjimas nemokamas.