Dabar, pirmųjų metų KTU pabaigoje, Deividas sako, kad Kaunas jam patinka dėl savo žalumos, tačiau jis ilgisi maisto ir gero oro, būdingo jo gimtajam pajūrio miestui Vlorė.
Į pokalbį albanas studentas atvyko kartu su lietuviu draugu.
„Turiu daug lietuvių draugų, bendrauju su žmonėmis iš savo kurso“, – šypsodamasis pasakoja D. Mico, nors prisipažįsta, kad yra patyręs lietuviams paprastai priskiriamą šaltumą.
Tačiau Deividas nesiskundžia – jis studijuoja kartu su užsienio ir vietiniais studentais, turi pakankamai draugų ir veiklos universitete ir už jo ribų.
Džiaugiasi šiuolaikiškomis studijomis
KTU buvo pirmasis ir vienintelis studento pasirinkimas – universiteto pavadinimas patraukė akis inžinerijos mokslų paieškoje. Deividas buvo priimtas, gavo stipendijos pasiūlymą, tad toliau neieškojo.
„Mane labiausiai domino inžinerijos studijų programos, o aviacijos inžinerija yra tai, apie ką mažai kas iš mano bendraamžių galvoja. Man visada patiko daryti kažką kitokio nei kiti“, – sako vaikinas.
Kol kas jis savo pasirinkimu patenkintas. Nors pirmaisiais metais aviacijos inžinerijos bakalauro studijų programoje daugiausia dėmesio skiriama bendriesiems inžinerijos dalykams, Deividas jau atrado tam tikrų temų, kurios jam ypač įdomios.
„Man patinka, kaip čia dėstoma, – man tai lengvai suprantama, ir labai skiriasi nuo senosios mokymo metodikos, kuri būdinga mano šalies aukštosioms mokykloms. Labiausiai patinka tai, kaip išnaudojamos skaitmeninės technologijos. Manau, tai labai prasminga, nes ateityje dauguma skaičiavimų bus atliekama ne žmogaus smegenimis, o kompiuteriu“, – sako D. Mico.
Lietuvoje išleidžia mažiau nei Albanijoje
Kiek jo studijų pasirinkimui įtakos turėjo tai, kad universitetas siūlė stipendiją? Deividui tai buvo labai svarbu, nes jo tėvai nebūtų išgalėję apmokėti studijų užsienyje.
„Tėvai skeptiškai žiūrėjo į mano norą studijuoti užsienyje – pirma, dėl ekonominių priežasčių, o antra – dėl to, kad tai reiškė, jog gyvensiu vienas tolimoje šalyje, ir jie nerimavo. Tačiau studijų namuose net nesvarsčiau“, – sako Deividas.
Į Lietuvą jis atvyko žinodamas tik tiek, kad tokia šalis egzistuoja ir kaip vadinasi jos sostinė. Tikėdamasis pamatyti šalį, panašią į jo gimtąją pokomunistinę Albaniją, D. Mico buvo nustebintas skirtumų.
„Atvažiavau čia su tėčiu ir jis liko be žado dėl viešojo transporto, ypač traukinių efektyvumo ir švaros. Tokio lygio nesitikėjome. Be to, man labai patinka nuolaida studentiškam bilietui, tai labai praverčia“, – sako Deividas.
Gyvendamas Kaune, per mėnesį jis išleidžia mažiau nei namuose, o tai taip pat buvo labai maloni staigmena.
„O gyvenu tikrai labai patogiai“, – šypsodamasis sako studentas iš Albanijos.
Laisvalaikiu Deividas mėgsta žaisti biliardą, stalo tenisą ir kitus žaidimus jo bendrabutyje esančiame Studentų laisvalaikio centre. O dabar, atšilus ir pagražėjus orams, dažnai išeina pasivaikščioti po netoliese esantį Ąžuolyno parką.
„Kaunas labai žalias ir man labai patinka“, – vis pakartoja Deividas ir sako, kad planuoja pamatyti daugiau, pakeliauti po Lietuvą. Jau yra buvęs Trakuose, kurie, jo nuomone, yra nuostabi vieta.
Labiausiai ilgisi maisto
Šaltas oras ir lietuviška virtuvė – tai gyvenimo Kaune aspektai, kurių Deividas dar neišmoko pamėgti.
„Žiemą man čia buvo labai, labai šalta. Ir, kiek supratau, tai net nebuvo šalčiausia žiema! Temperatūros ir dienos šviesos atžvilgiu patyriau didžiulį skirtumą nuo namų“, – sako D. Mico, atskleisdamas, kad žiemą didžiąją dalį dienų praleisdavo viduje, nes išeiti į lauką būdavo per šalta.
„Viduržemio jūros regione turime beveik visko. Pomidorai noksta visus metus, o, kadangi gyvenu pajūryje, esu įpratęs dažnai valgyti žuvį. Tad prireikė šiek tiek laiko priprasti prie čia esančio maisto, jo skonio ir kainų. Apelsinų ir pomidorų skonis keistas, geros žuvies nerandu, jautienos sunku gauti ir ji per brangi“, – pasakoja Deividas.
Atvykdamas į Lietuvą jis vežėsi medaus ir alyvuogių aliejaus: „Nežinojau, ko tikėtis.“
Nors medus lietuviams yra svarbus ir vertinamas ingredientas, alyvmedžiams auginti, deja, mūsų klimatas netinkamas.
„Mūsų šeima turi keturis alyvmedžius, auginame figas ir kitus vaisius – tik savo reikmėms. Aliejus, kurį atsivežiau iš namų, yra mišinys iš mūsų sodo ir kitų alyvuogių – šviežias, naminis produktas“, – sako D. Mico.
Kad šiek tiek prisimintų namų skonį, Deividas dažnai pats gaminasi maistą iš tų Viduržemio jūros regiono ingredientų, kurių gali čia rasti.
Studijas Lietuvoje rekomenduoja draugams
Kaip ryškiausią kultūrinį skirtumą tarp lietuvių ir albanų, Deividas įvardija santūrų vietinių gyventojų charakterį.
„Lietuviai retai kalba su nepažįstamaisiais, dėl to atrodo šalti. Albanijoje esame įpratę kalbėtis su visais. Tuomet, vos tik su kuo nors pasikalbėję, iškart pradedame draugauti. Bandžiau tokią pačią strategiją taikyti ir čia, bet su kai kuriais žmonėmis ji nelabai pasiteisino“, – šypsodamasis sako D. Mico ir priduria, kad tam tikras vietinių gyventojų šaltumas gali būti susijęs su klimatu.
Kadangi tiesioginių skrydžių nėra, kelionė atgal į Albaniją užtrunka visą dieną. Deividas jau nekantriai laukia, kada vasarą galės nuvykti į gimtąjį pajūrio kurortą. Tačiau į Kauną rudenį tikrai sugrįš ir jau rekomendavo universitetą daugeliui savo draugų.
„Turiu draugų, kurie dar mokosi vidurinėje mokykloje, bet domisi ta pačia sritimi kaip ir aš. Pasakodamas apie savo patirtį KTU, sakau jiems, kad viskas čia gerokai pranoksta mano lūkesčius. Be to, Kaunas nėra didelis miestas, vadinasi – mažiau žmonių, mažiau triukšmo, daugiau žalumos. Būtent tai ir sakau žmonėms apie savo studijas čia“, – pasakoja D. Mico, aviacijos inžinerijos bakalauro pirmakursis iš Albanijos.
Lietuvą renkasi vis daugiau užsieniečių
Lietuvą studijoms renkasi vis daugiau užsieniečių. Kaip informuoja „Renkuosi Lietuvą“, jeigu Jūs esate studentas, dėstytojas ar tyrėjas ir ketinate būti Lietuvoje ne ilgiau nei metus, Jus galite gauti nacionalinę vizą. Jeigu ketinate likti gyventi ilgiau, turėtumėte rinktis leidimą laikinai gyventi (studentams jis yra išduodamas arba pakeičiamas studijų laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 2 metams, tyrėjams ir dėstytojams – 2 metams, vėliau gali būti keičiamas). Užsieniečiui paskutiniais studijų metais leidimas laikinai gyventi išduodamas studijų laikotarpiui ir dar 6 mėn. Prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo laikotarpiui galite gauti nacionalinę vizą.
Paprastai užsieniečiai, pasirinkę studijas Lietuvoje, į Lietuvą atvyksta su nacionaline viza vieneriems metams, o po pirmųjų metų teikia prašymą leidimui laikinai gyventi. Bet kokiu atveju, pirmiausia užsieniečiui reikia kreiptis į pasirinktą studijų instituciją ir būti priimtam į studijų programą, o paskui, gavus mokslo institucijos tarpininkavimo raštą, teikti prašymą dėl nacionalinės vizos.
Užsieniečiai ir užsienio lietuviai, nusprendę Lietuvos aukštosiose mokyklose studijuoti pasirinktas dalines ir magistrantūros studijas, sulauks valstybės paramos – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija jiems kas mėnesį teiks stipendijas, skirtas padengti studijų Lietuvoje kainą.
„Užsienio studentų skaičius Lietuvoje nuosekliai auga, tačiau siekiame jų pritraukti dar daugiau ir taip paskatinti didesnį studijų tarptautiškumą. Studijų Lietuvoje finansavimas yra būdas mūsų aukštąjį mokslą padaryti patrauklesniu užsieniečiams, taip pat užsienio lietuviams. Sėkmingai užbaigę studijas užsieniečiai gali būti motyvuoti pasilikti ir studijų metu įgytas žinias panaudoti dirbant čia“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas.
Į pasirinktos krypties dalines studijas pretenduoti gali Rytų partnerystės, Azijos ir Europos susitikimo (ASEM), Lietuvos prioritetinių verslo rinkų šalių studentai. Šioms studijoms finansuoti numatoma skirti iki 35 stipendijų. Bakalauro ir magistro studentų stipendija sieks 490 eurų per mėnesį, doktorantūros studentų – 980 eurų per mėnesį. Į stipendiją pretenduojantiems užsienio lietuviams konkurso metu bus suteikiamas papildomas balas.
100 užsienio studentų kviečiami rinktis pilnas magistrantūros studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose. Mėnesinės stipendijos ir papildoma parama numatyta Ukrainos piliečiams (60 stipendijų), Armėnijos, Sakartvelo, Moldovos piliečiams ir užsienio lietuviams (iš viso 20 stipendijų), Baltarusijos piliečiams (10 stipendijų) bei Azerbaidžano piliečiams (5 stipendijos). Iš viso 5 mėnesinės stipendijos bus išmokamos Izraelio, Kinijos, Japonijos ir Pietų Korėjos studentams. Vienos stipendijos dydis – 490 eurų per mėnesį.
Į aukštąsias mokyklas siekiant pritraukti daugiau užsienio studentų ir paskatinti juos likti Lietuvoje, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje 2022 m. gruodį suburta aukštojo mokslo ekspertų darbo grupė. Darbo grupė teikia siūlymus dėl užsienio studentų, taip pat ir užsienio lietuvių, pritraukimo ir integracijos strategijos rengimo.
Siekis sukurti ir įgyvendinti užsienio studentų pritraukimo ir integracijos strategiją įtrauktas ir į Vyriausybės programą. Siūlymus dėl strategijos rengimo teikia Švietimo, mokslo ir sporto bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijų, Valstybinio studijų fondo, Švietimo mainų paramos fondo, Lietuvos universitetų rektorių ir Lietuvos kolegijų direktorių konferencijų, Lietuvos studentų sąjungos, Vilniaus universiteto studentų atstovybės, „International House Vilnius“ atstovai.