Šalies universitetai iš įmonių, savo socialinių partnerių, vis dažniau girdi, jog darbdaviams trūksta įvairių sričių technologų ir inžinierių. Pasak Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto dekano prof. dr. Kęstučio Baltakio, šiandieniniai chemikai, aplinkosaugos inžinieriai, maisto technologai ir biotechnologai yra nuomonės formuotojai, nes būtent jie kuria naujas technologijas ir produktus bei sukelia proveržį pramonėje.
„Darbo rinkoje nuolat jaučiamas šių specialistų poreikis, net ir tokiose srityse kaip kūrybinės industrijos, marketingas, pardavimai, konsultavimas, rinkos tyrimai. Mūsų fakultetas turi stiprius ryšius su chemijos, kosmetikos, trąšų, betono, biotechnologijų, maisto bei artimų sričių pramonės įmonėmis, todėl žinome, jog mūsų absolventai yra paklausūs darbo rinkoje ir dirba įvairiose grandyse visuose sektoriuose, - sako K. Baltakys. – Vienas iš sėkmingiausių tokio bendradarbiavimo pavyzdžių – didžiausia šalies trąšų gamintoja „Achema“, kuri yra vienas iš ilgamečių mūsų fakulteto partnerių. Ji yra svarbi ne tik kaip potencialus mūsų studentų darbdavys, bet ir kaip mokslinių tyrimų partneris. Tvarus įmonės požiūris į aplinką, bendri moksliniai projektai ir siekis įgyvendinti Žaliojo kurso politiką leidžia sistemingai dirbti ir pasiekti aukštų rezultatų“, - teigia KTU Cheminės technologijos fakulteto dekanas.
Pirmomis dienomis laukė šaltas dušas
Kauno technologijos universitete chemijos inžinerijos technologo specialybę įgijęs Paulius Barvainis bendrovėje dirba organinių produktų ceche skyriaus inžinieriumi. Darbštus ir atkaklus vaikinas įmonėje tolygiai kyla karjeros laiptais – per trejus metus jau tris kartus kilo pareigose. Tai yra pirmasis jo darbas, kurį pasirinko dar studijuodamas bakalauro studijose – paskutiniame kurse atvyko į įmonę atlikti praktikos, susižavėjo darbu didelėje gamykloje ir čia pasiliko, o vėliau nusprendė įgyti ir magistro laipsnį. Jauno vaikino neišgąsdino ir tai, kad kauniečiui kiekvieną dieną teks automobiliu važinėti iš Kauno iki Jonavos ir atgal, nes tai jam visad atrodė kaip vienas perspektyviausių karjeros pasirinkimų.
Šiandien jo, kaip skyriaus inžinieriaus, kasdienis darbas susideda iš dviejų skirtingų sričių. Viena vertus, jam tenka daug dirbti su personalu – vesti mokymus, instruktuoti, rengti egzaminus ir vertinti. Kita darbo pusė susijusi su inovatyviais sprendimais ir problemų sprendimu: jei, diegiant naujoves, modernias technologijas, iškyla sunkumų, jo darbas prisiimti atsakomybę, ieškoti sprendimų ir susidariusią problemą pašalinti.
„Kai po bakalauro studijų atėjau dirbti į gamyklą, galvojau, oi, viską aš čia puikiai žinau ir suprantu. Bet jau pirmomis dienomis manęs laukė geras šaltas dušas, nes realybėje viskas buvo kitaip. Net jei teoriškai žinai, kaip tiksliai turi vykti gamybos procesai, praktikoje viskas gali greitai pakisti – užtenka pasikeisti gamtos sąlygoms ir mums jau reikės kitokių sprendimų. Kai lyja, procesai vyksta vienaip, kai labai karšta ar yra speigas, atsiranda papildomų faktorių ir niuansų, į kuriuos privalu atsižvelgti. Kai atkeliauja nauja įranga, kol išmoksti sklandžiai su ja dirbti, pokyčių taip pat būna daug. Iš tiesų reikia nemažai laiko, kol įmonė paruošia ir užsiaugina kvalifikuotą, ne tik teorinių žinių turintį, bet ir praktikos įgijusį specialistą. Tam gali prireikti mėnesių, kelių, o gal net ir daugiau nei pusės metų“, - įsitikinęs P. Barvainis.
Anot Pauliaus, dirbant didelėje gamykloje tenka susidurti su atvejais, kai tam tikra situacija, kuri ištinka kasdieniame darbe, nutinka pirmą kartą – su ja nebūna susidūrę ir ilgus metus čia dirbantys profesionalai. Tad toks darbas reikalauja ne tik žinių, profesinių įgūdžių ir praktikos, bet ir tam tikrų asmeninių savybių – greitos reakcijos, lankstumo, intuicijos ir atsakomybės. „Universitete išmoksti chemijos kalbą, o gamykloje, valdydamas tą kalbą, kuri precedentus ir nuolat, žingsnis po žingsnio, keliauji į technologinę pažangą“, - sako pašnekovas.
Vieta, kur tavo idėjos virsta kūnu
Paulius gan anksti apsisprendė, kad savo ateitį sies su chemija – jam nuo pat ankstyvųjų klasių puikiai sekėsi tikslieji mokslai. Būdamas dešimtoje klasėje, kai teko profiliuotis ir rinktis tolimesnę mokslų kryptį, jis galutinai apsisprendė siekti chemijos inžinieriaus karjeros.
„Nežinau, kiek galiu būti objektyvus, bet, mano nuomone, chemijos inžinerija yra be galo sudėtinga ir sunki specialybė. Dirbant gamykloje, atsakomybė, kuri gula ant pečių, yra milžiniška. Bent menkiausia klaida gali padaryti nepamatuojamą žalą ir žmogui, ir gamtai. Tad reikia labai atsakingai ir atidžiai valdyti bet kurią situaciją ir profesionaliai reaguoti į menkiausius niuansus. Studijuojant universitete mokymosi krūvis buvo labai didelis, nes mūsų sritis plati, tad ir karjeros galimybės didelės. Be abejo, ir studijų metu ne kartą mąsčiau, kad gal visgi nukeliavau per sudėtingu keliu, bet visgi užsispyrimas daro savo – įdomus ir kasdien įtraukiantis darbas atperka visus sunkumus. Pats smagiausias dalykas darbe – kai mano idėjos virsta kūnu, t.y. kai pasiseka, esu įvertinamas, kai įdėtos pastangos atsiperka, tada ir supranti, kaip myliu savo darbą“, - pasakoja P. Barvainis.
Anot jo, chemijos inžinerija yra tas pagrindas, ant kurio stovi didžiuma pasaulio ekonomikos ir pramonės. Visiems mums judant link žaliosios energetikos ir gamybos, reikės vis daugiau žmonių, kurie išmano, kaip kurti tvarius gaminius ir sprendimus, tad netolimoje ateityje ims kurtis naujos, dar nesamos su chemija susijusios specialybės. Paulius įsitikinęs, kad dabar yra pats geriausias laikas visiems chemijos specialistams pradėti ir įtvirtinti savo karjerą – jie yra ir bus paklausūs kaip niekad.
„Chemija jau seniai nėra tik tokia, kokią mes turbūt vis dar tradiciškai įsivaizduojame – kaip tam tikrų cheminių skysčių pilstymas iš vieno indo į kitą bei jų maišymas. Šiandien chemija labiau asocijuojasi su inovacijomis, technologine pažanga, tvarumu bei dirbtiniu intelektu.
Man darbe labai patinka strateguoti, prognozuoti, planuoti. Viena iš mano aistrų – pedagoginis darbas, kurį taip pat realizuoju dirbdamas įmonėje, kadangi esu atsakingas už darbuotojų mokymą, organizuoju mokymus, atsiskaitymus, egzaminus. Man patinka, kai manęs klausosi, – juokiasi P. Barvainis. – Kas žino, gal vieną dieną pasirinksiu dėstytojo kelią, mat jaučiuosi turintis pedagoginę gyslelę – net neabejoju, kad šią veiklą ir toliau suderinsiu su dabartiniu darbu ir tobulėsiu abiejose srityse“.
Galimybių kilti karjeros laiptais – apstu
Jau dešimt metų gamykloje dirbantis Povilas Butrimas Kauno technologijos universitete įgijo neorganinės chemijos specialybę. Kai dar studijų metais vienas iš jo dėstytojų – buvęs bendrovės darbuotojas – pasakodavo apie darbą šioje gamykloje, Povilas jau tuomet suprato, kad pirmoji įmonė, kuriai bebaigiant studijas jis paskambins ar išsiųs savo gyvenimo aprašymą, bus ši.
„Užteko vieno skambučio ir vieno pokalbio susitikus. Sukirtome rankomis ir netrukus atvykau į gamyklą kaip naujas darbuotojas, man netgi buvo leista pasirinkti, kuriame ceche labiau norėčiau dirbti. Savo karjerą pradėjau kaip pamainos inžinierius, iš pradžių buvau pakaitinis darbuotojas, kuris pavaduodavo į atostogas išeinančius kolegas. Šiuo metu dirbu karbamido ceche kaip skyriaus inžinierius. Net pačiam sunku patikėti, kad dirbant įmonėje praskriejo jau kone dešimtmetis. Vienas didžiausių privalumų dirbti tokioje didelėje gamykloje yra tai, kad čia nėra rutinos, o galimybių mokytis, augti, tobulėti ir kilti karjeros laiptais – apstu“, - sako P. Butrimas.
Povilo tėvai visą gyvenimą dirbo vienoje įmonėje – knygų ir žurnalų leidykloje. Juodu su vyresne sese dažnai vykdavo į tėvų darbovietę jiems padėti, stebėdavo gamybos procesus, matyt, ten ir gimė meilė gamykloms. Juo labiau, tėvai įskiepijo suvokimą, kad savo žinias galima nuolat gilinti ne keičiant įmones, bet daug metų dirbant vienoje įmonėje, lojalumas – didelė vertybė. Todėl Povilas neatmeta galimybės, kad ir jis gamykloje dirbs ilgus metus bei papildys garbingų veteranų gretas.
Ketveriais metais už Povilą vyresnė jo sesė – taip pat chemikė, tame pačiame universitete baigusi taikomosios chemijos studijas ir jau daugiau kaip dešimt metų gyvenanti Danijoje. Ne vienerius metus ji dirbo „Lego“ kaladėlių gamybos fabrike, kur buvo atsakinga už tai, kad skirtingų šalių įmonės filialuose gaminiai atitiktų vieningus standartus.
Matyt, Povilas, matydamas, kaip sėkmingai sesuo save realizuoja chemijos srityje, taip pat nusprendė sekti jos pėdomis. Ir tam buvo pagrindas – mokykloje iš visų dalykų chemija jam sekėsi geriausiai, tad aktyviai dalyvaudavo ir įvairiose chemijos olimpiadose.
Viena stipriausių vaikino savybių, svarbi ir jo darbe – gebėjimas racionaliai reaguoti į stresines situacijas ir ieškoti problemų sprendimo būdų.
„Esu iš tų žmonių, kurie darbe nori matyti greitą rezultatą. Kai tik atsiranda kokia užduotis, iškart analizuoju, ieškau sprendimų, išsprendžiu ir štai – rezultatas. Tai tikrai motyvuoja vėl ir vėl imtis naujų užduočių. Žinoma, dirbant kasdienį darbą pasvarstymų kyla įvairių: o kas būtų, jei būčiau pasirinkęs, pavyzdžiui, ne chemiko, o programuotojo specialybę? Bet ten rutinos, monotonijos, matyt, gerokai daugiau. Būna rutinos ir dirbant trąšų gamykloje, bet po darbų kuo puikiausiai prasiblaškau reguliariai bėgiodamas ir ten keldamas sau vis didesnius tikslus“, - sako Povilas.