Dar artėjant abitūrai galvojęs, kad jo profesinis kelias turi prasidėti transporto inžinerijoje, Gytis – net sau pačiam netikėtai – visgi pasuko į aviacijos inžinerijos studijas Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje. Sėkmingai atlikęs pareigą tėvynei ir ieškodamas naujų iššūkių, vaikinas vėl ėmėsi naujos krypties – iš karinės aviacijos pasuko į civilinę.
Šiandien be penkių minučių aviacijos inžinierius, dirbantis „Ryanair“ orlaivių priežiūrą atliekančioje įmonėje KAMS, sako, jog jo tikslas aiškus – kad sutaptų prižiūrimų lėktuvų pakilimų ir nusileidimų skaičius, rašoma pranešime žiniasklaidai.
– Koks buvo tavo kelias į aviaciją: ar nuo mažų dienų žinojai, kad čia – tavo vieta, ar visgi tai buvo netikėtas vingis?
– Dar 11 klasėje galvojau, kad noriu studijuoti transporto inžinerijos vadybą Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje. Likimas taip susiklostė, kad tie metai, kai baigiau mokyklą, buvo pirmieji, kai šioje aukštojoje mokykloje atsirado aviacijos specialybės. Susidomėjau ir visgi įstojau į aviacinės mechanikos inžineriją, transporto inžinerija liko užnugary (šypsosi). Juokauju, kad šis pasirinkimas primena šuolį į tik ką traukinių stoty pamatytą, nauja kryptimi pradėjusį važiuoti traukinį.
– Papasakok, kaip atrodė tavo studijos, pirmasis darbas?
– Studijos truko kiek daugiau nei 4-erius metus. Baigus akademiją, man buvo suteiktas pirmasis karininko laipsnis – tapau leitenantu. Bėgant tarnybos metams Lietuvos kariuomenėje, daugiausiai teko tarnauti lėktuvų ir sraigtasparnių skyriaus viršininku. 2018 metais įvyko vienas sunkiausių apsisprendimų gyvenime – nusprendžiau palikti tarnybą kariuomenėje ir profesinį kelią tęsti civilinėje aviacijoje. Tarnybos metai buvo ne tik profesinė, bet ir patriotiškumo mokykla, ką tikrai vertinu ir šiandien. Visgi jaučiau, kad atėjo metas pokyčiams.
– Ar ilgai užtruko iš karinės aviacijos persiorientuoti į civilinę?
– Sunku tiek, kiek ir dirbantiems prie vieno orlaivio tipo persiorientuoti prie kito. Tačiau viskas, kas yra susiję su aviacijos technologijomis, yra panašu, ir visi fizikos dėsniai yra tie patys (šypsosi), todėl išmokti naujus dalykus buvo lengviau.
Daug ką lėmė ir kolegos – KAMS buvau priimtas svetingai, kolektyve jau dirbo ne vienas iš karinės aviacijos atėjęs specialistas, tad greitai radau bendraminčių. Be to, ir patirties aviacijoje jau turėjau pakankamai, tad nebuvo sunku įsilieti į komandą ir kartu imtis darbų.
Man darbas ir civilinėje aviacijoje, ir tarnyba Lietuvos kariuomenėje turi labai daug panašumų: disciplina ir griežtas procedūrų laikymasis. Be to, manau, kad mes visi, kurie dirbame prie orlaivių, atliekame savotišką tarnybą, nes tarnaujame žmonėms, užtikrindami jų saugumą.
– Kiek žinome, sieki įgyti aviacijos inžinieriaus licenciją – kiek kelio dar liko iki šios pozicijos?
– Esu išlaikęs 13 privalomų modulių egzaminų, bet dėl atitinkamų Civilinės aviacijos administracijos (CAA) reikalavimų kariškiams, norintiems savo patirtį „konvertuoti“ į civilinę, turiu vienerius metus padirbti mechaniku civilinės aviacijos įmonėje – ką dabar ir darau KAMS, čia atliksiu ir stažuotę darbo vietoje, vadinamąjį OJT (On Job Tranining).
Mano nuomone, aviacijos inžinierius nėra vien pozicija, kurią užimi tam tikroje įmonėje. Tai – nuolatinė geriausio rezultato siekiamybė. Noriu pasakyti, kad geriausi inžinieriai niekada nesiliauja tobulėti, nes ši pozicija – ne tik aukščiausias karjeros laiptelis. Tai yra elgsenos pavyzdys, apimantis darbo kultūrą, vadovavimą, sprendimų priėmimą. Dėl to ir aš, juo tapęs, nesiliausiu mokytis ir augti kaip profesionalas.
– Kokios charakterio savybės – būtinos šiai specialybei?
– Kaip svarbiausias šiam darbui reikalingas savybes galėčiau išskirti kritinį mąstymą ir maksimalų gebėjimą susikaupimą net sudėtingiausiose situacijose.
– Beveik visą vasarą praleidai svetur, padėdamas kolegoms Ispanijoje. Kokią patirtį iš ten atsiskraidinai?
– Du mėnesius dirbau Alikantės oro uoste, Ispanijoje. Tai buvo puiki ir įvairiapusiška patirtis. Linijinė orlaivių priežiūra (angl. Line Maintenance) skiriasi nuo mano kasdienio darbo angare, bazinėje techninėje orlaivių priežiūroje (angl. Heavy Maintenance). Alikantėje kiekvieną naktį turėdavome vienuolika lėktuvų, kurie „nakvodavo“ oro uoste ir kuriais turėjome pasirūpinti.
Dirbant bazinėje techninėje priežiūroje angare, gali geriau pažinti orlaivį, jo konstrukcijas, o linijinėje orlaivių priežiūroje – kasdienes lėktuvo bėdas, smulkesnius ir didesnius gedimus.
– O kaip atrodo tavo laisvalaikis?
– Laisvalaikį stengiuosi praleisti su šeima, taip pat skiriu laiko hobiams, kurie padeda pailsėti, atitrūkti – tai būtina, kad vėliau, atėjęs į darbą, galėtumei maksimaliai susikaupti. Labai mėgstu bėgioti, tarnaudamas Lietuvos kariuomenėje, per savaitę nubėgdavau apie 90–100 km. Mėgstamiausia mano distancija vienu ypu – 21 km, pusmaratonis (šypsosi). Taip pat mėgstu žaisti šachmatais, norėčiau patobulėti ir šioje srityje. Visgi turi rinktis ir susidėlioti prioritetus – pasikeitęs gyvenimo tempas, aviacijos inžinieriaus licencijos siekis diktuoja savo sąlygas.
– Ir klausimas pabaigai – kaip tavo profesiją vertina bičiuliai?
– Malonus sutapimas, bet keletas mano studijų draugų ir bendražygių, su kuriais kartu mokėmės Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje, dabar yra ir mano kolegos. Lietuvos aviacijos pasaulis mažas, todėl tavo studijų draugai tampa ir tavo bendradarbiais. Net tikslą turime vieną – kad visų orlaivių, kuriuos prižiūrime, pakilimų ir nusileidimų skaičius sutaptų, o keleiviai kasdien galėtų jaustis saugiai.