Didžiojoje Britanijoje diabetinių pėdos opų gydymas viršija 1 milijardą svarų sterlingų per metus ir sudaro beveik 1 proc. viso nacionalinio sveikatos priežiūros biudžeto. JAV atitinkamai ši kaina svyruoja nuo 9 iki 13 milijardų dolerių.
Dažna opų atsiradimo priežastis – netinkama avalynė
Netinkama avalynė labai dažnai yra išopėjimų priežastis. Net ir geriausio tvarsčio parinkimas nevaidina esminio vaidmens, ieškant atsakymo į klausimą – užgis žaizda ar neužgis?
Kaip teigia „Gijos Klinikų“ gydytojas endokrinologas Vytautas Dargis, paprastai cukralige sergantiems pacientams opos atsiranda dėl pėdos deformacijų (pavyzdžiui, išsikišusių padikaulių galvučių, plaktukinių pirštų), esant kojų nervų pakenkimui (diabetinei neuropatijai). Tai lemia nuolat padidėjusį atskirų pėdos taškų spaudimą einant. Šis spaudimas pažeidžia audinius – pradžioje dažniausiai tai pasireiškia kraujosrūvomis po nuospauda, pūslėmis, nedideliais odos įtrūkimais. Jei tai tęsiasi ilgai, susilpnėjus jutimams dėl diabetinės neuropatijos, atsiranda opų.
Gydomoji avalynė taikoma individualiai
Gydomoji avalynė skirta išopėjimo zonos spaudimui sumažinti. Išopėjimas negyja tol, kol yra mechaninis spaudimas. Pacientams patartina kuo mažiau vaikščioti, kol nepritaikoma tinkama ortopedinė priemonė. Galima naudotis ramentais ar vežimėliu. Pacientui individualiai parenkama speciali gydomoji ortopedinė avalynė. Net ir namie pacientas turi dėvėti apavą, pritaikytą spaudimo opos zonai sumažinti.
Profilaktinė avalynė, sumažinanti padidėjusį spaudimą potencialiose pėdų išopėjimų zonose, yra labai svarbi prevencinė opų išsivystymo priemonė. Pacientai turi atsisakyti avalynės, kurią avint išsivystė opa. Esant plaktukiniams pirštams, labai svarbu, kad būtų pakankamai erdvi priekinė avalynės dalis. Viršutinė specialios avalynės dalis gali būti individualiai išformuota, pritaikant prie deformacijos. Gydymas yra bandymų ir klaidų procesas, todėl kartais reikia pakeisti ne vieną avalynės modelį, kol surandamas reikiamas sprendimas.
Labai svarbu įtikinti pacientus avėti ortopedinę avalynę visą laiką. Nauja avalynės pora turi būti dėvima labai trumpais laiko tarpais. Nusiavus kiekvieną kartą pėdos turi būti atidžiai apžiūrimos. Apskritai, kartkartėmis avalynę, o ypač įdėklus, turi įvertinti gydytojai, nes pacientui dėl diabetinės neuropatijos išsivysčiusios nejautros visos avalynės poros gali atrodyti tinkamos, net ir tos, kurių dydis yra per mažas. Tai yra svarbu tiek pacientui, tiek avalynės gamintojui, nes pirmą kartą pritaikius ortopedinę avalynę kartais nėra užtikrinama tinkama išopėjimų prevencija.
Ortopedinė avalynė kompensuojama ne visiems
Ne visiems cukralige sergantiems pacientams ortopedinė avalynė ir įdėklai yra kompensuojami. Tai nusprendžia pacientą stebintis gydytojas endokrinologas, įvertinęs pėdų būklę, cukraligės komplikacijas ir esamą pėdų išopėjimo riziką. Pacientai, kurių pėdose nėra apsauginių jutimų sutrikimo, gali rinktis avalynę parduotuvėse. Esant neuropatijai, ypač, jei šalia dar yra ir deformacijų, avalynės pritaikymui turi būti skiriamas išskirtinis dėmesys.
Pasak gydytojo endokrinologo V. Dargio, avalynė neturi būti per ankšta arba per laisva. Jos vidus turėtų būti 1 – 2 cm ilgesnis negu pati pėda. Vidinis plotis turi atitikti pėdos plotį ties padikaulių galvutėmis, o aukštis – sudaryti pakankamai erdvės pirštams. Avalynė turi būti pritaikoma, pacientui stovint, geriau dienos pabaigoje.
Kai kurie pacientai, dažniausiai moterys, nenori avėti ortopedinės avalynės, kadangi ji nepakankamai stilinga. Nereikėtų pamiršti, kad ortopedinė avalynė negali atitikti nuolat besikeičiančių madų standartų, nes, priešingu atveju prarastų savo gydomąją ir profilaktinę reikšmę. Geriau ortopedinės avalynės pora ant paciento kojų, nei stilinga avalynė šalia jo lovos ligoninėje.