Vargu, ar parduotuvėse norisi praleisti daug laiko, todėl dažnai maistą į prekybos centro vežimėlį dedame paskubomis ir spontaniškai: vedami įvairių nuolaidų, skonio užgaidų, reklaminių pasiūlymų, tiesiog iš inercijos, kas arčiau po ranka, arba vadovaujamės senais mitybos įpročiais, rašoma pranešime spaudai.
Tačiau parduotuvėje ne tiesiog renkatės ir įsigyjate maistą, čia perkate bilietą, kuris arba nuskraidins į sėkmę, arba taps dar vienu nelaimingu bilietu loterijoje „Kodėl nepavyksta sulieknėti“, kurį nutrynus kaskart patiriate nusivylimą. Neapgalvotai supirktas maistas atsiduria namų spintelėje ar šaldytuve ir tuomet vėl kartojasi žaidimas į vienus vartus jūsų nenaudai. Nes net suvokus, kad prisipirkote nereikalingų produktų, tampa labai sunku atsisakyti juos valgyti, kai jau sumokėta ir jie guli po ranka. Išmanus apsipirkimas visai nesudėtingas, jis net nereikalauja daug valios, pakanka tik trupučio pasiruošimo ir strategijos.
Alkis – ne palydovas
Gurgiantis pilvas – pats blogiausias patarėjas maisto prekių parduotuvėje. Kai esate alkani, per pilvo grojamus trankius maršus negirdite proto balso. Atrodo, norite visko, net tokių produktų, kurie šiaip visai nemėgstate. Tokiais atvejais maga prisipirkti kuo daugiau įvairių sūrių, silkutės, bandelių, pyragėlių, kibinų, rūkytų mėsos gaminių, pusfabrikačių ir pan., kuriuos grįžus namo bus galima iškart įsidėti į lėkštę arba, ką čia slėpti, tiesiai į burną. Grįžę suvalgote tik dalį jų, o visą kitą „šlamštą“ pasidedate kitam kartui ir taip užsukate nenaudingo, tukinančio maisto vartojimo virtinę.
Dažnai moterys užbėga apsipirkti tiesiai po darbo, nes taip greičiau ir patogiau, o pasibaigus darbo dienai kone visos esame išbadėjusios ir net pamiršusios, ką valgėme pietų. Protinga būtų grįžti namo, pavalgyti ir tada keliauti apsipirkti. Jeigu toks pasiūlymas atrodo itin nepatogus, tą dieną, kai iškart po darbo planuosite užsukti į parduotuvę, pasiruoškite sveikų užkandžių, kuriuos suvalgysite tik darbo dienos pabaigoje.
Neikite apsipirkti suirzę
Susierzinimas, nervingumas, staigus stresas apsipirkimo įpročius veikia lygiai taip pat kaip alkis. Tuomet į kiekvieną maisto produktą žvelgsite kaip į guodėją. O geriausiai „paguosti“ moka ne morka, salotų gūžė, obuolys ar liesos jautienos gabaliukas, o bandelės, bulvių traškučiai, saldainiai ir pan.
Tad netikėtai patyrę stresą, visų pirma jį numalšinkite. Išeikite pasivaikščioti, apsukite kelis ratus aplink parduotuvę, giliai įkvėpdami ir iškvėpdami ramiai skaičiuokite iki dešimties, kol pajusite palengvėjimą. Jei maisto parduotuvė yra prekybos centre, galite pasivaikščioti po kitas jame įsikūrusias parduotuves, nors daug naudingiau išeiti į lauką.
Sudarykite pirkinių sąrašą
Pirkinių sąrašas disciplinuoja ir užkerta kelią spontaniškam pirkimui. Maisto prekių parduotuvėse netrūksta įvairių aplinkybių, galinčių nukreipti nuo kelio: įvairios maisto ir gėrimų degustacijos, išpardavimai, naujienų pristatymas ir kitos akcijos.
Todėl neturėdami aiškaus pirkinių plano lengvai pasiduosite emociniam pirkimui, o grįžę namo liūdnai konstatuosite, kad išleidote daug pinigų, prisipirkote menkaverčių užkandžių, o valgyti vėl nėra ką. Pirkinių sąrašas sutrumpina parduotuvėje praleistą laiką, nes jums nebereikia klaidžioti svarstant, ką pirkti, kas būtų naudinga, ir ką vėliau iš to galima pasigaminti. Atlikti namų darbai – šaldytuvo bei spintelių revizija ir sudarytas pirkinių sąrašas – desperatišką klaidžiojimą po prekybos centrą paverčia aiškia užduotimi su minimaliomis laiko sąnaudomis ir šimtaprocentiniu rezultatu pirkinių krepšelyje.
Aplenkite nereikalingus skyrius
Atėję į parduotuvę su pirkinių sąrašu aiškiai žinosite, kurie skyriai jums įdomūs, o kuriuos galima iš tolo aplenkti. Tad net iš smalsumo nekiškite ten nosies.
Paprastai jums aktualūs šie skyriai: daržovių (šviežių ir šaldytų – taip, konservuotų – ne), vaisių (šviežių, šaldytų ir džiovintų – taip, konservuotų – ne), duonos (ruginė bemielė – taip, visa likusi – ne), mėsos (liesa paukštiena, triušiena, jautiena, veršiena – taip, kiauliena, dešros ir kiti panašūs gaminiai – ne), žuvies ir jūrų gėrybių (šviežia ir šaldyta – taip, konservuota, rūkyta, sūdyta, marinuota – ne), kruopos (geriau rinktis kruopas, kuriose mažiau gliuteno arba jo išvis nėra, visada laimėsite pasirinkdamos grikius ir natūralių ryžių rūšis).
Atsargumas nepakenks ir pieno produktų skyriuje. Šie gaminiai vis dažniau sulaukia skeptiško vertinimo iš mitybos ir sveikatos specialistų, tad nepirkite jų iš įpročio, o pabandykite stebėti, kaip organizmas reaguoja, kad ir į, neva, nekaltą liesą varškę.
Išmėginkite apsipirkimą internetu
Jei nė sykio to nedarėte, gali pasirodyti gana keista, net netikra, kaip išsirinkti maistą internetu, jo nematant ir nečiupinėjant. Atlikau nedidelę pažįstamų apklausą apie jų įpročius, baimes ir lūkesčius perkant maistą internetu. Visi lyg susitarę tvirtino, kad neįprastumo jausmas lydėjo tik pirmą kartą, bet gavus kokybiškus maisto produktus toks apsipirkimas tapo įprastu ir patogiu.
Man taip pat patinka apsipirkinėti internetu. Porą kartų per savaitę užsuku papildomai nusipirkti pritrūkusių produktų į parduotuvę šalia namų, bet didžiąją dalį, ypač sunkių, produktų visuomet užsisakau internetu.
Kuo pirkimas internetu pranašesnis už įprastas parduotuves? Nevilioja kvapai ir „gyvi“ vaizdai, nes maisto prekės nuotrauka interneto parduotuvėje ne vilioja, o tik informuoja. Perkant internetu žymiai paprasčiau išvengti nepageidaujamų skyrių. Ekonomiška, nes galite kontroliuoti pirkinių krepšelio vertę ir neišklysti iš biudžeto rėmų.
Internetas visuomet yra atidarytas, čia nėra darbo valandų, tad pirkti galite būtent jums patogiu laiku – anksti ryte ar vėlai vakare.
Daugiau skaitykite Lavijos Šurnaitės knygoje „Maži įpročiai – dideli pokyčiai“