Čia gyvena daug vegetarų, ir pats gydytojas mano, kad jo viena iš jo ilgaamžiškumo ir puikios sveiktos priežasčių – mityba. Jis – veganas, jau daugiau nei 50 metų nevalgo jokių gyvūninės kilmės produktų.
Kaip jis tapo veganu?
„Galima sakyti, kad iš prigimties buvau linkęs į vegetarišką mitybą. Mano tėvai buvo ūkininkai, mėsos mums netrūko, tiesiog man niekada nesinorėjo gyvulinės kilmės maisto. Kai visiškai jo atsisakiau, iš pradžių nerimavau, ar pakaks maistingų medžių, bet paskui supratau, kad galima tiesiog gerti vitamino B12“, – metro.co.uk pasakojo medikas.
E. Warehamas – kardiochirurgas, per ilgus darbo metu jis matė daug žmonių širdžių. Jis pasakoja, kad prieš 50 metų kartu su chirurgų grupe važiavo atlikti atvirų širdies operacijų į Azijos šalį, ir pamatė, kad ten žmonės serga kitaip.
„Iš esmės operavome pacientus su įgimtomis širdies ydomis. Išeminės širdies ligos atvejų praktiškai nepasitaikydavo. Tai išsivysčiusių šalių liga.“
Ar bereikia pridurti, kad vietos gyventojai daugiausia valgė augalinį maistą.
E. Warehamas sako, kad turtingų šalių rykštė – padidėjęs cholesterolio lygis, o jei žmonės paklausytų jo patarimo ir nebevalgytų mėsos, išeminė širdies liga išnyktų.
„Jeigu jūsų cholesterolio lygis – žemesnis nei 140, nuo širdies veiklos sutrikimų esate praktiškai apsaugoti. Pagrindinis veiksnys, kodėl didėja cholesterolis, yra prisotintieji taukai, t. y. praktiškai visi gyvuliniai taukai. Dalis mokslininkų pastebėjo, kad ir gyvulinis baltymas turi įtakos cholesterolio lygiui, taigi net jei geriate liesą pieną, dėl to jis netampa naudingas. Cukrus irgi didina cholesterolio lygį“, – teigė jis.
E. Warehamas pripažįsta, kad cholesterolio lygį puikiai mažina fizinis krūvis, bet jeigu valgote daug riebaus gyvulinio maisto, jokie pratimai jums nepadės.
Ar pavykdavo jam įtikinti pacientus atsisakyti gyvūninės kilmės produktų?
E. Warehamas pasakojo: „Kai dirbau gydytoju, bandžiau aiškinti pacientams, kad gyvūninės kilmės maistas neduoda naudos. Tačiau žmogus turi būti pasirengęs apsvarstyti šį klausimą. Labai sunku kalbėti su žmogumi, įpratusiu valgyti mėsą, apie tai, kad ketinate atimti iš jo įprastą patiekalą. Maistas – tema, į kurią reaguojama labai jautriai. Su žmonėmis galima kalbėti apie bet ką – apie sporto naudą, apie atsipalaidavimą, apie teisingas psichologines nuostatas, ir jie jums pritaria. Bet tik prabilkite apie tai, ką jie valgo, ir pamatysite, kad žmonės labai jautriai reaguoja į šį klausimą. Jei pacientas nusiteikęs manęs klausyti, aš aiškinu, kodėl, mokslo požiūriu, augalinis maistas naudingesnis.“
Gydytojas E. Warehamas sako, kad bet kokie žmogaus mitybos įpročiai – įgyti, išskyrus motinos pieną. Taigi jei tėvai nuo pat pradžių maitins vaiką tinkamai, jis pamėgs sveiką maistą.
„Tačiau net ir vyresnio amžiaus žmonės, kaip aš, gali pakeisti įpročius. Pavyzdžiui, kai kurie vartoja daug druskos. Be druskos maistas jiems atrodo prėskas. Bet jei kasdien po truputį mažins druskos kiekį, galiausiai žmogus nejaus skirtumo. Mitybos įpročius galima pakeisti maždaug per tris mėnesius, jei to norite“, – aiškino medikas.
Savo teorijos naudą jis patvirtina savo paties pavydžiu (nors sklando gandai, kad kai kurie artimieji nenori klausyti jo patarimų). Jis išėjo į pensiją 95 metų, nors kolegos įkalbinėjo jį likti darbe.
„Galėčiau ir dabar dirbti. Galiu daryti viską, ką dariau anksčiau – rankos man nedreba, sąnarių neskauda, pusiausvyros neprarandu, – sako jis. – Tiesiog nusprendžiau, kad laikas daugiau laiko skirti šeimai.“
E. Warehamas aktyviai gyvena – vairuoja automobilį, dirba sode, pats kerpa krūmus ir gyvatvores. Jo širdis ir visas organizmas – sveiki.