Apie vieną iš laipiojimo rungčių – boulderingą – mums sutiko papasakoti daugkartinė Lietuvos jaunimo bei suaugusiųjų boulderingo čempionė ir Lietuvos laipiojimo sporto rinktinės narė Milda Koreivaitė.

- Papasakokite mūsų skaitytojams apie save.

- Esu Milda Koreivaitė ir boulderingu užsiimu jau aštuonerius metus. Boulderingas užima didelę dalį mano gyvenimo: tai ir laisvalaikio praleidimo būdas, ir sportinė karjera, ir darbas. Su boulderingu susipažinau būdama 12-os metų. Nuo to laiko pradėjau treniruotis ir dalyvauti varžybose. Labai mėgstu keliauti, todėl boulderingo varžyboms vykstant skirtinguose miestuose ir šalyse vienu šūviu nušaunu du zuikius: ir pamatau gražiausius pasaulio kampelius, ir sudalyvauju varžybose. Yra buvę mėnesių, kuomet namie dėl varžybų nepraleidau nė vieno savaitgalio – vienas savaitgalis Rygoje, kitas Klaipėdoje, trečias Minske… Ir neretai namo grįždavome pirmadienį paryčiais, tuomet į mokyklą jau nebeatsikeldavau, pamiegodavau iki pietų ir eidavau tik į treniruotę. Žinoma, tėvai nebūdavo patenkinti tokiu mano gyvenimo ritmu.

Kaip prasidėjo mano sportinė karjera jau net nepamenu. Dar jaunimo grupėje dažnai stovėdavau ant prizininkų pakylos. Rimtesnės varžybos bei pergalės prasidėjo, kuomet būdama 17 metų tapau Lietuvos jaunimo bei suaugusiųjų grupės boulderingo čempione, Baltijos šalių varžybų lydere, atstovavau Lietuvai Europos jaunimo bei pasaulio suaugusiųjų taurėse. Šiuo metu savo sukauptomis žiniomis dalinuosi su jaunąja karta – treniruoju „Montis magia“ jaunimo bei vaikų sportininkų komandą, taip pat dirbu savanore Lietuvos laipiojimo sporto asociacijoje.

- Boulderingas – nelabai girdėtas sportas Lietuvoje. Prašome papasakoti koks tai sportas?

- Boulderingas – tai viena iš laipiojimo sporto atšakų, kurioje lipamos kelių judesių trasos iki 4-5 metrų aukščio, o krentama ant minkšto čiužinio, kuris apsaugo nuo traumų. Pats pavadinimas kilo nuo angliško žodžio „boulder“ reiškiančio didelį akmens riedulį, tokį kaip Puntuko akmuo. Šiuo sportu žmonės užsiima tiek gamtoje esančiuose boulderingo regionuose, tiek laipiojimo salėse, kur galima laipioti instruktorių iš anksto paruoštomis boulderingo trasomis arba galvoti savo maršrutus. Tai pati populiariausia laipiojimo rūšis Lietuvoje ir jai nereikia specialios įrangos bei virvių saugai užtikrinti: įspraudi koją į mažyčius laipiojimo batelius, ant juosmens užsiriši pilną magnezijos maišelį (magnezija – tai balti milteliai, skirti sugerti rankų drėgmei) ir tu jau pasirengęs lipti salėje.

Lipimui ant riedulių gamtoje dar prireiks kelių sulankstomų ir nešiojamų čiužinių ir draugo, kuris pasaugotų, kad nukristum būtent ant čiužinio, o ne ant žemės. Lipimo sudėtingumas boulderinge sukuriamas skirtingo dydžio bei formų akmens atbrailomis, o laipiojimo salėje plastikine akmens imitacija – kybiais. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, jog užlipti į 4 metrų aukštį suaugusiems yra vieni juokai ir tai skirta tik vaikams, tačiau kai prieš tave ant sienos vos keli sagutės dydžio akmenėliai, tenka ant sienos pademonstruoti ne tik fizinį pirštų gebėjimą išsilaikyti ant mažų atbrailėlių, bet ir kūrybiškai „išspręsti“ galvosūkį: kur statyti kojas, kur – rankas, kaip pasukti kūną – šiuo atveju kiekviena smulkmena gali lemti ar pasieksi viršutinį kybį ar atsidursi ant čiužinio ir bandysi dar kartą.

- Ar jis jau seniai praktikuojamas Lietuvoje? Kokia organizacija prižiūri ir kultivuoja šią sporto šaką?

- Boulderingas Lietuvoje praktikuojamas apie 13 metų, kuomet atsidarė pirmoji boulderingo salė Vilniuje. Pastaruoju metu, jis sparčiai populiarėja tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje.

Penkis Lietuvoje esančius boulderingo klubus vienija Lietuvos laipiojimo sporto asociacija (LLSA), kuri rūpinasi laipiojimo sporto plėtra, varžybų organizavimu, trenerių kvalifikacijos kėlimu, sportininkų pasirengimu bei dalyvavimu tarptautinės laipiojimo sporto federacijos (IFSC) varžybose.

- Kaip Lietuvos boulderingo atstovams sekasi tarptautiniuose turnyruose?

- Lietuvos atstovai jau 5 metus dalyvauja tarptautinės laipiojimo sporto federacijos (IFSC) varžybose: pasaulio suaugusiųjų bei jaunimo taurėse ir čempionatuose. Pirmuosius kelerius metus mūsų šalies sportininkams IFSC varžybos buvo susipažinimas su tarptautine arena ir jos lygiu, tačiau pastaraisiais metais pradedami rodyti puikūs rezultatai. Lietuvos rinktinės narys Kipras Baltrūnas šiemet jau du kartus pateko į pusfinalius. Tai rodo, jog Lietuvos boulderingo atstovai juda tinkama linkme pasaulyje bei tikiu, jog greitu metu parsivešime ir tarptautinių medalių. Lietuvos jaunimo rinktinėje auga daug žadanti, stipri jaunoji karta, kuri ant kulnų mina stipriausiems Lietuvos suaugusiųjų rinktinės laipiotojams. Didelę įtaką atletų progresui padarė bendrų treniruočių stovyklų organizavimas bei miestų pasidalijimas tarpusavio patirtimi.

- Kokių sportinių ir asmeninių savybių reikia norint užsiimti boulderingu?

- Kalbant apie sportinę-psichologinę pusę, boulderingas patiks tiems, kurie mėgsta spręsti galvosūkius, turi užsispyrimo ir kantrybės nepasiduoti, mėgsta atrasti nestandartinius sprendimus. Kalbant apie laisvalaikį, tai puikiai tinka tiems, kas yra pavargę nuo rutinos, nemoka atsipalaiduoti nuo darbų – kabant ant mažos atbrailėlės mažų mažiausiai norėsis galvoti apie krūvą nepabaigtų ataskaitų ant darbo stalo. Taip pat boulderingas tiks tiems, kuriems viskas labai greit atsibosta ir reikia nuolatinės įvairovės. Ši sportinė veikla gali tikti tiek individualistams – galima kurtis ir lipti trasas vienam, tiek kompanijos sieloms – dažniausiai laipiotojai susiburia į ne didesnes nei 5 žmonių grupeles ir lipa trasas paeiliui šnekučiuodamiesi ir dalindami vienas kitam patarimus. Nuo žemės neretai geriau matyti kaip kitas turėtų pasisukti, padėti koją ar ranką, kad išsilaikytų ant sienelės.

- Jei žmogus imtų svarstyti užsiimti boulderingu, kokie šios sporto šakos teikiami privalumai, jūsų manymu, padėtų jam priimti teigiamą sprendimą?

- Visu pirma, tai dinaminė sportinė veikla, kuri, mano nuomone, negali atsibosti. Laipiojimo salėje esant tūkstančiui kybių, juos kombinuojant galima sugalvoti nesibaigiantį skaičių boulderingo trasų. Esant dideliam kybių skaičiui bei įvairovei galima sukurti skirtingo sudėtingumo trasas, tad boulderingas tinka tiek vaikams, tiek vyrams, tiek motermis, tiek senjorams. Šiame sporte svarbu ne vien fiziniai gebėjimai, tačiau ir gebėjimas mąstyti, pozicionuoti kūną – neretai čia merginos turi pranašumą prieš raumeningus bei sportiškus vyrus.

Treniruočių metu stiprinami viso kūno raumenys, ištvermė, jėga, lavinamas lankstumas, koordinacija. Užsiimant boulderingu pagerėja vizualinė atmintis – pastebėjau, jog iš pradžių būdavo sunku atsiminti ir vieną trenerio parodytą kybių kombinaciją (trasą), o dabar kartais prieš treniruotę jaunimui sukuriu 15-20 trasų, kurias atkurti bei jiems parodyti galiu net ir kitą treniruotę. Išlavėja ir erdvinis mąstymas, gebėjimas greitai priimti sprendimus, racionalus padėties vertinimas. Prie privalumų galima priskirti draugišką šio sporto bendruomenę tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. Nuvykus į bet kurią laipiojimo salę galima drąsiai užkalbinti laipiotoją ir prisijungti lipti kartu su juo ar sulaukti patarimo.

- Kaip jūs pati atsidūrėte šiame sporte?

- Nuo pat mažens buvau beždžioniukė, išlaipiojusi visus kiemo medžius bei namų spinteles, tad tėvai pamatę per kraštus besiliejančią energiją atvedė mane į „Montis magia“ laipiojimo salę. Joje pakliuvau pas šaunius trenerius Kiprą ir Vilmantą ir boulderingas tapo mano gyvenimo būdu bei sportine karjera. Buvau vienintelė mergina vaikinų grupėje, tačiau psichologiškai nė kiek nesijaučiau už juos fiziškai silpnesnė ir nuolat bandydavau įrodyti, kad aš galiu lipti su jais kaip lygus su lygiu. Manau, lipimas su priešingos lyties atstovais prisidėjo prie mano sėkmingos sportinės karjeros.

- Kokia, jūsų manymu, šio sporto ateitis Lietuvoje?

- Tikiu, kad boulderingas smarkiai išpopuliarės. Jau dabar visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose sparčiai naujinasi bei plečiasi laipiojimo salės. Trys laipiojimo sporto disciplinos, tarp jų ir boulderingas, yra įtrauktos į 2020 metų Tokijo Olimpinių žaidynių programą. Tai neabejotinai padidins laipiojimo žinomumą ir šiuo sportu užsiiminėjančių žmonių kiekį pasaulyje ir Lietuvoje, pakels profesionalių sportininkų motyvaciją siekti sportinių aukštumų. Tikėkimės, kad išvysime Lietuvos laipiotojus Olimpinėse žaidynėse.