Ilgametis pedagoginis ir koncertinis darbas, o kartu ir dažnas alkio pojūtis – priežastys, atnešusios ne tik sveikatos sutrikimus, bet ir antsvorį.
Nuo mažų dienų lydėjo alkio jausmas
Kalbėdama apie savo gyvenimą, Aldona pripažįsta, jog nuolatinis alkio jausmas veikiausiai kilo iš nepritekliaus, juntamo nuo mažų dienų: „Mūsų tėtis buvo aukštosios mokyklos dėstytojas, uždirbdavo pinigus šešių asmenų šeimai, o mama prižiūrėjo mus. Kiek pajėgėme, auginome daržoves, gyvulius, tačiau pagrindinis maistas vaikystėje buvo ožkos pienas.“
Pinigų stygius, studijuojant ir dirbant Maskvoje, taip pat lydėjo dar ne vienerius metus vėliau: „Iš viso Maskvoje, konservatorijos bendrabučiuose pragyvenau aštuonerius metus. Visą tą laiką trūko visko, ypač maisto, vertėmės, kaip galėjome – iš stipendijos, pamokų... Tokie buvo laikai“, – prisimena pianistė.
Vėliau, jau pradėjus dirbti Lietuvos ir muzikos teatro akademijoje (LMTA), kur profesorės pareigas Eleonora ėjo ilgus metus, gyvenimas, finansinė padėtis pagerėjo, tačiau alkio jausmas, persekiojęs nuo vaikystės, niekur nedingo.
„Pradėjau dirbti, atsirado daugiau pinigų, buvo galima daugiau valgyti, tačiau svoris pradėjo didėti... Tuo labiau, kad neturėjau fizinio krūvio, dirbau sėdimą darbą, o sportuoti nemėgau, judėdavau tik iš reikalo“, – apie patirtus ilgalaikius fizinius pokyčius pasakojo Aldona.
Viskas pasikeitė – pamačius savo atvaizdą iš šono
Motyvaciją keisti gyvenimo būdą moterį aplankė prieš kelerius metus, didelę įtaką turėjo sveikata: „Namuose pasimankštindavau ir anksčiau, tačiau pastaruosius metus, man jau išėjus į pensiją, o galbūt ir su amžiumi, atsirado keisti skausmai kūne. Darėsi vis sunkiau judėti“, – teigė moteris.
Taip pat ją erzino patiriamas diskomfortas dėl antsvorio. „Kai pradėjome daugiau keliauti kartu su vyru, pastebėjau, kad jis manęs visai nefilmuoja. Filmuoja visus kitus žmones, o aš labai retai šmėkšteliu kokiam kadre. Galvojau, kad jis manęs nefilmuoja dėl jam nepatinkančios mano išvaizdos, antsvorio, nors vyras šiai minčiai niekad nepritarė, jis tiesiog norėjo didesnį dėmesį skirti kitos šalies kultūrai“, – apie moteriškas dvejones, paskatinusias sportuoti, atvirauja Eleonora.
Paklausta, ar gyvenimo būdo pokyčiai atnešė ryškių rezultatų, buvusi pianistė atsako, jog nebeliko kankinančių skausmų, o ir vizualiniai pokyčiai, pasiekti treniruočių metu, šiandien kelia džiaugsmą.
„Kadangi labai norėjau numesti svorio, vienu metu į salę eidavau penkias dienas per savaitę, sportuodavau apie valandą ir po to dar eidavau į baseiną. Tokiu būdu numečiau apie 12 kg. Aišku, pradėjau ir riboti maistą, tačiau džiaugiuosi, kad alkio jausmas, pradėjus sportuoti, manęs jau nebekankina“, – pokyčius vardijo pašnekovė.
Sportuoti padeda ir paskatina bendraminčiai
Priešingai nei dalis sporto salės naujokų, Aldona pasakoja treniruotis pradėjusi savarankiškai: „Taip gyvenimas privertė, kad visose srityse buvau labai savarankiška, tad ir sporto salėje viską norėjau daryti pati – atidžiai stebėjau, kaip dirba salės treneriai, sportuoja kiti lankytojai, kaip atlieka vienus ar kitus pratimus, ir viską kartojau. Man pasisekė, nes nepažįstami žmonės vis prieidavo ir patardavo, ką darau neteisingai, ką reikėtų daryti kitaip.“ Iki šiol ji teigia daugiausiai atliekanti pratimus su nedideliais svoriais, treniruojasi ištvermei, nors yra išmėginusi ir Pilates mankštas.
Paklausta, ar pradėjusi sportuoti, smarkiai koregavo ir savo mitybą, moteris atsako, jog ne. „Aš niekada nesilaikiau jokių dietų, o ir šiandien valgome viską – paprastą, kasdienį, įprastą maistą. Tiesiog pasikeitė porcijos – tiek aš, tiek mano vyras valgome po nedaug“, – savo sėkmės istorija užbaigia Aldona.
Vyresnis amžius – ne riba keisti įpročius ir pradėti sportuoti
Kalbėdama apie įkvepiančias istorijas, sveikatingumo klubo „Impuls“ vyriausioji trenerė Odeta Kuncaitienė teigia, jog sportuoti niekada nėra per vėlu: „Nesvarbu, kokio amžiaus esate. Fizinis aktyvumas labai svarbus įvairaus amžiaus žmonėms. Pakankamai judant geriau pasisavinamas kalcis, padidėja kaulų mineralizacija, todėl lėtinamas osteoporozės progresas.“
Pradėjusiems sportuoti vyresniame amžiuje ji pataria nepersistengti: vengti intensyvių kardio treniruočių, šuoliukų, o pratimų intensyvumą didinti palaipsniui. „Širdį ir kraujagysles teigiamai veikia vadinamieji aerobiniai (didinantys deguonies poreikį kraujyje) pratimai – ėjimas, šiaurietiškas ėjimas, plaukimas, grupinės Pilates, Kalanetikos treniruotės. Žinoma, kuo daugiau laiko reikia stengtis praleisti gryname ore“, – pataria vyr. trenerė.
Visiems salės naujokams ji rekomenduoja pradėti sportuoti, pasikonsultavus su asmeniniu salės treneriu, kuris, atsižvelgęs į jūsų amžių, lytinį, fizinį pasirengimą, pasiūlys individualią programą. „Taip pat svarbu, kad žmogaus keliami lūkesčiai būtų realūs ir įgyvendinami. Kai pradedantys sportuoti tikisi labai greitų rezultatų, o tikslai būna sunkiai pasiekiami, krenta motyvacija, nustojama sportuoti“, – atkreipia dėmesį O. Kuncaitienė.
Tiems, kas svarsto išmėginti aktyvesnį gyvenimo būdą, ji linki geros savijautos ir daug teigiamų emocijų. „Sportuojančio žmogaus smegenys geriau aprūpinamos deguonimi, tad jis mažiau veikiamas stresinių situacijų, jo nuotaika būna geresnė. Sportas padeda išlieti viduje susikaupusią agresiją, atsikratyti blogų minčių ar neigiamų emocijų“, – dar daugiau argumentų pradėti sportuoti prideda pašnekovė.