Nori gerai atrodyti, jaustis ir kokybiškai gyventi
Sporto klubų duris dažnai atveria žmonės, nusiteikę, kad nuo šiol jie gyvens visai kitaip: sveikiau maitinsis, daugiau judės, ir netrukus jau galės džiaugtis šių pokyčių rezultatais. „Nebetenkinanti išvaizda – dažniausia priežastis, kodėl žmonės ryžtasi keistis. Žinoma, toks sprendimas sveikintinas, bet būtų labai gerai, jei žmonės nuspręstų savimi labiau rūpintis to nelaukę. Tada pastangų reikėtų įdėti žymiai mažiau, o rezultatai matytųsi žymiai greičiau“, - įsitikinęs sporto ir laisvalaikio klubo šeimai „GOODLIFE“ treneris Andrius Česnauskas.
Antra priežastis, lemianti norą keistis, yra sveikatos sutrikimai – pavyzdžiui, kai žmogus dūsta kopdamas laiptais ar eidamas ilgesnį atstumą, kai jam skauda nugarą, kelius, kai jis prastai miega ar atsiranda kitos problemos.
„Trečia dažnai pasitaikanti priežastis yra ta, kad žmonės paprasčiausiai nori kokybiško gyvenimo. Jie nori sugebėti gyventi sveikai ir aktyviai, žinoti, kad gali padaryti prisitraukimą ar atsispaudimą, jie gali eiti į žygį, jei reikia - važiuoti dviračiu ar bėgti. Kartais žmonės nežino, kaip reikia palaikyti formą ir kreipiasi į mus pagalbos“, - pasakoja treneris.
Pirmos sprendžiamos sveikatos problemos
Tačiau nors norą keistis dažniausiai paskatina svajonės apie gražesnę išvaizdą, specialistai šias problemas nustumia į šoną, kol neįsitikina, kad žmogaus nebevargina sveikatos sutrikimai. „Jei į sporto salę ateina žmogus, kuris turi viršsvorį ir skundžiasi skaudančia nugara, pirmas dalykas, kurį mes sprendžiame – darome viską, kad jis nebejaustų jokių skausmų. Svarbiausia – kad žmogus galėtų pilnavertiškai gyventi. Tuomet, kai skausmų jau nebėra, jau galvojame apie estetinę išvaizdą, apie grožį, padedame pagal poreikius numesti ar priaugti svorio, padailinti kūno linijas“, - sako A. Česnauskas.
Tie, kurie patenkinti tiek išvaizda, tiek savijauta, kartais pradeda sportuoti tam, kad pagerintų savo sportinius rezultatus. „Viskas vyksta palaipsniui. Jei žmogui skauda nugarą ir jis turi didelį viršsvorį, tikriausiai atėjęs jis nepasakys, kad jo tikslas - nubėgti maratoną. Galbūt ateityje bus galima ir apie tai galvoti, bet iki tol dar yra ilgas kelias, kurį reikia nueiti, ir problemos, kurias pirmiausia reikia išspręsti“, - neslepia treneris.
„Būna ir atvirkščiai. Tie, kurie linkę turėti viršsvorį, tikina, kad sunkiausia – atsikratyti per didelio svorio, tačiau yra kita kategorija žmonių, kurie sveria per mažai ir niekaip negali priaugti. Ginčas tarp jų, kas iš tiesų sunkiau – neišsprendžiamas, nes abiem atvejais yra nelengva. Tačiau ką tikrai žinau, kad viską lemia pastangos. Kiek jų įdėsi, tiek ir gausi. Jei stengsiesi tik truputėlį, tai ir rezultatas bus tik toks. Tačiau jei atiduosi savęs daug, rezultatai tai irgi parodys“, - sako treneris A.Česnauskas.
Į priekį – mažais žingsneliais
Treneris pastebi, kad dažniausiai savo sveikata, išvaizda susirūpina ir apsisprendžia keistis žmonės tarp 27-38 metų amžiaus, kurie patiria sveikatos sutrikimus dėl atsiradusio sėdimo darbo, sėslesnio gyvenimo būdo. Deja, savo tikslus pasiekti pavyksta ne visiems.
„Pagal žmonių motyvaciją sportuoti juos galima suskirstyti į kelias kategorijas. Pirmojoje yra tie, kurie bent jau supranta, kad turi sveikatos problemų. Kitas etapas – kai ne tik žinai, kad turi problemų, bet ir įsisąmonini, kad dėl to reikia kažką daryti ir jas spręsti. Trečias – kai realiai imiesi veiksmų. Būtent tada prasideda sudėtingiausia dalis. Kai kurie žmonės, gyvenime nesportavę, nusiperka abonementą ir ruošiasi iškart kalnus nuversti, sportuoja keturis ar penkis kartus per savaitę. Tokiu atveju beveik visada turime tą patį rezultatą: organizmas išsenka, motyvacija nukrenta, nes žmogus mato, kad rezultatai neateina taip greitai, kaip jis norėjo, tada jis vis dažniau randa priežasčių patingėti ir neateiti, ir po mėnesio mes salėje jų jau nebematome. Tokie žmonės pasiekia mažiausius rezultatus“, - pasakoja treneris.
Pasak jo, tam, kad iš tiesų pasiektum rezultatą, reikia geriau po truputį, bet nuolatos judėti. „Reikia planuoti sportą taip, kad nebūtų ilgesnių nei trijų dienų pertraukos, ar mėnesio, kai neva turėjote daug darbų ir negalėjote sau leisti. Kiekvienas gali sau leisti sportuoti. Valanda sporto yra apie 4 procentai paros laiko. Tiek tikrai visi galime rasti. Ir jei sportuosime per savaitę tris valandas ir darysime taip metus, dvejus ar trejus, tikrai neturėsime tiek sveikatos problemų. Tada nereikės ateiti pagalbos, kai turėsite 20 kilogramų viršsvorį. Visada norisi paklausti, kodėl neatėjai, kai priaugai penkis ar dešimt kilogramų, būtų buvę kur kas paprasčiau. Nors ir banalu, bet faktų nepaneigsime – nuosekliai sportuodami daugelio sveikatos problemų galime išvengti“, - primena A.Česnauskas.