Primename, kad sostinės gyventojas Eimantas Mikšys pasiryžo neeiliniam eksperimentui - per labai trumpą laiką pasiruošti bėgimui pusmaratonyje. Sportuoti su trenere jis pradėjo lapkričio mėnesį, o savo jėgas sėkmingai išbandė vasario mėnesį Barselonoje vykusiame pusmaratonyje. Visais savo išgyvenimais ir patirtimis jis dalijasi su DELFI skaitytojais. Pirmąjį E. Mikšio straipsnį apie jo neįtikėtiną pasiryžimą ir planus skaitykite čia.

Lemtinga gali būti kiekviena detalė

Iš kitų bėgikų jau buvau girdėjęs istorijas apie tai, kad net paskutinę dieną pakeistos kojinės gali nulemti nesėkmingą lemiamą bėgimą. Siekdamas to išvengti, jau per pirmąjį mėnesį savo pasiruošimo stengiausi atsirinkti geriausias sau, kurios netrintų ir nekeltų papildomų nepatogumų.

Per paskutinius savo bėgimus išbandžiau visą savo aprangą, su kuria žadėjau bėgti lemtingą dieną. Beje, jų tinkamas pasirinkimas yra labai svarbus. Kol nebėgau ilgesnių distancijų, apie vieną kiek komišką problemą net nežinojau. Pasirodo, marškinėliai dažnai nutrina spenelius, todėl reiktų tuo pasirūpinti iš anksto ir naudoti pleistrus.

Taip pat rekomenduojama išbandyti ir maistą bei gėrimus, kuriuos vartosite kelias dienas prieš ir per bėgimą. Geliai, skirti pasistiprinti bėgant, elektrolitų gėrimai, energijos suteigiantys batonėliai - tai turi nesukelti šoko jūsų organizmui. Kitaip gali būti, jog bėgimo metu vis dažniau ieškosite tualeto, o ne finišo linijos.

Ypatinga dieta

Mano trenerė sudarė dietą ir pasiūlė ją išbandyti prieš 18 kilometrų bėgimą. Man buvo įdomu, tad sutikau. Tai trys dienos baltymų, po kurių seka trys dienos angliavandenių.

Pirmas tris dienas valgiau virtą vištieną, vakare - kiaušinius. Kad būtų ne taip jau blogai, šiek tiek agurko ir pomidorų prie vištienos suvalgydavau kiekvieno valgymo metu. Žinoma, kaip jau ir buvau rašęs, valgiau kas dvi valandas.

Jausmas buvo normalus, bet jaučiau, kad tarsi energijos ima trūkti.

Kitas tris dienas paskyriau nuostabiesiems angliavandeniams. Deja, vietoj įsivaizduojamų bandelių kalnų ir nuostabiausių makaronų, mano mitybos plane tuo metu vietą rasdavo nebent tiesiog makaronai, be jokių priedų. Be jų, lėkštėje dar turėjau troškintų daržovių, morkų. Racioną paįvairinti vieno valgymo metu galėjau lašiša arba, pavyzdžiui, tunu savo sultyse.

Negaliu pasakyti, kad tai lengviausia mano dieta. Labiausiai atsibodo viską dėti į atskiras dėžutes ir ruošti maistą iš anksto. Man tai nelabai įprasta. Užtat pajutau, kad mano pasirinkimai darosi vis racionalesni ir tampu disciplinuotesnis. To juk ir norėjau iš eksperimento.

Po tokios ypatingos dietos jaučiausi puikiai, turėjau daug energijos, todėl sėkmingai nubėgau 18 kilometrų distanciją. Trenerė kėlė tikslą nubėgti per 2 valandas 10 minučių, tai aš, kaip tikras širdyje vis dar studentas, nubėgau per 2 valandas 9 minutes ir 52 sekundes.

Dienoraštis

Mano eksperimentas - į pabaigą. Jau galiu pradėti drąsiau žiūrėti į veidrodį, svarstyklės nebegąsdina taip pat. Po trijų mėnesių intensyvių treniruočių mano galvoje sukasi tik du skaičiai - 17 ir 18. Pirmasis reiškia numestą kilogramų skaičių, antrasis - ilgiausią įveiktą distanciją. Tai maždaug 18 kartų daugiau nei sugebėdavau nubėgti prieš tris mėnesius.