Labai dažnai ką nors pasitempiame keldami sunkius daiktus. Net ir nesunkaus daikto pakėlimas nuo žemės kartais baigiasi trauma. Tad kaip teisingai kelti?
Visų pirma, reikėtų stovėti kuo arčiau keliamo daikto, tada sulenkti kelius, pritūpti, paimti daiktą, jį laikyti kuo arčiau savęs ir tiesiant kelius pasikelti su daiktu. Būtina įtempti pilvo raumenis, nes tokiu būdu sumažinama juosmeninės stuburo dalies apkrova.
Taip pat reikėtų stengtis, kad keliamas objektas būtų kuo geriau supakuotas ir kompaktiškas, kad būtų galima jį patogiai priglausti prie savęs (pvz., vaiko vežimėlis ir pan.). Būtina vengti pasisukimų su sunkiu daiktu rankose, jei pasisukimas būtinas, jis atliekamas visu kūnu, t.y. pamažu perstatant kojas, o ne sukantis iš liemens. Analogiškai daiktą reikėtų ir padėti ant žemės.
Nepamirškime ir jaunų mamų, kurios itin ilgai nešioja ant rankų vaikelius, taip pat nešioja ir nelengvus vežimėlius, vaikus nešyklėse, automobilinėse kėdutėse, paaugusius dažnai sodinasi ant vienos klubo pusės ir prilaikydamos ranka nešioja bei bando nudirbti kai kuriuos buities darbus... Ką patartum joms?
Keliant vaiką galioja lygiai tokios pačios rekomendacijos kaip ir keliant sunkesnį daiktą. O nešioti kūdikį reikėtų stengtis pakaitomis ant kairio ir ant dešinio šono/rankos. Tik taip sumažinsite savosios nugaros skausmo ir kūdikio skeleto deformacijų rizikas.
Ilgesniam vaiko nešimui reikėtų rinktis specialias nešykles. Prieš ją pirkdami atkreipkite dėmesį, kad visas krūvis netektų pečiams ir būtų juosmenį prilaikantis diržas. Taip pat rekomenduočiau rinktis tokią nešyklę, kurioje vaiko stuburas būtų prigludęs prie tėvų krūtinės. Tokioje pozicijoje vaiko stuburas yra stabilus, o vaikui nereikia persukus galvytės žiūrėti į šoną (mažėja kreivakaklystės rizika).
Nors dabar ir ne sezonas, tačiau sodo bei daržo darbai taip pat pareikalauja nemažai sveikatos. Dažnai ne vienas po dienos sode-darže skundžiasi skaudančia nugara. Kokios rekomendacijos sodininkams?
Daržų ravėjimo darbus siūlyčiau atlikti sėdint ant žemos kėdutės ar suoliuko. Primygtinai rekomenduoju stengtis kuo mažiau lenktis per juosmeninę stuburo dalį. Geriau lenkti kelius ir tiesti rankas, stengiantis išlaikyti natūralų stuburo juosmeninį linkį. Taip pat būtina daryti pertraukėles bei mankštintis! Net ir atliekan namų ruošos darbus, pavyzdžiui, plaunant grindis, reikėtų vengti būti ilgai pasilenkus.
Na, o jei ravite klūpėdami, saugoti savo kelius galite naudodami pagalvėles keliams.
Artėja žiema - slidusis laikotarpis, kai net eiti tenka atsargiai ir įsitempus. Gal yra kokių patarimų, kaip, pavyzdžiui, saugiau nugriūti, kad patirtum kuo mažiau sužalojimų?
Griuvimų rizikos mažinimui labiausiai tinka mankšta, raumenų jėgos, pusiausvyros ir koordinacijos lavinimas. Nemanau, kad galima išmokti taisyklingai griūti, nes griūva dažniausiai vyresnio amžiaus žmonės, o jų reakcija yra lėtesnė ir suspėti atlikti kokius nors veiksmus griūnant praktiškai beveik neįmanoma. Tačiau jei jau griuvimas neišvengiamas, geriau griūti ant šono, nei ant sėdmenų, nes antruoju variantu labai dažnai patiriami stuburo ar dubens kaulų lūžiai.
Taip pat griūvant reikėtų stengtis susiriesti į „kamuoliuką”, o negriūti visu ūgiu išsitiesus. Susirietus didesnė tikimybė „minkščiau” nugriūti.
O norėdami užbėgti paslydimui bei griuvimui už akių verčiau rinkitės tinkamą avalynę su grubiais arba spygliuotais padais, skirtais slidžiai dangai. Arba įsigykite specialias, ant batų užmaunamas apsaugas nuo slydimo. Juk ne veltui vasarines automobilių padangas keičiame žieminėmis, tad ir avalynei turėtų galioti tokie patys reikalavimai.