Lietuvių susidomėjimas ekologiškais produktais ir jų kokybe išties stebinantis. Skaičiai kalba patys už save - neseniai atliktų „Eurobarometro“ tyrimo duomenimis, net 90 proc. lietuvių yra susirūpinę maisto produktuose vartojamų priedų rizika sveikatai. Tad nieko nuostabaus, kad didėja ne tik lietuviškų, bet ir importuojamų ekologiškų maisto produktų paklausa.
Rodos, Lietuvoje ekologinė karštligė užplūdusi didžiąją dalį gyventojų, o tie, kurie dar jai nepasidavė, greičiausiai, ne visuomet išgali sau tai leisti. Kyla klausimas, ar išties norint sveikai gyventi yra būtina naudoti tik ekologiškus produktus, kurie, kaip žinome, parduotuvių lentynose kainuoja kartais net kelis kartus brangiau?
GRYNAS.lt šiuo klausimu konsultavosi su gydytoja dietologe Daiva Pipiraite, kuri patikino, jog kalbant apie ekologišką maistą derėtų atsakyti į tris klausimus: ar ekologiškas maistas saugesnis sveikatai (nesukelia ligų, lyginant su įprastiniu maistu), ar maistingesnis (turi daugiau vertingų maistinių medžiagų), ar jį vartojant galima išsaugoti sveikatą, tikėtis apsisaugoti nuo ligų?
„2010 m. publikuota beveik 100 tūkst. mokslinių straipsnių sisteminė apžvalga, kurios autorių tikslas buvo išsiaiškinti ekologiško maisto naudą sveikatai. Peržiūrėjus ir apibendrinus tokį didžiulį kiekį duomenų, paaiškėjo, kad ekologiškas maistas neduoda naudos sveikatai, tokie produktai, deja, nėra maistingesni. Taigi, jeigu perkame ekologiškus produktus, ar perkame naudą, ar tik dvasios ramybę taip ir lieka neatsakytas“, - teigia gydytoja D. Pipiraitė.
Anot dietologės, ekologiškų produktų rūšis atsirado todėl, kad pavyzdžiui, ekologiški vaisiai ir daržovės tikėtina turi mažiau agrocheminių liekanų, negu įprastiniai. Tačiau, taip pat pripažįstama, jog šių medžiagų kiekybinio skirtumo reikšmė yra diskutuotina. „Liekanų kiekis tiek ekologiškuose, tiek įprastuose produktuose yra mažesnis už leistinas ir priimtinas ribas. Taip, kai kurios ekologiškos lapinės daržovės, šakniagumbiai turi mažesnį nitratų kiekį lyginant su įprastinėmis daržovėmis, tačiau ar nitratai maiste turi kokį nors poveikį žmogaus sveikatai – vis dar debatų objektas. Kita vertus, kalbant apie tokius aplinkos teršalus, kaip sunkieji metalai, nėra jų kiekio skirtumo ekologiškose ir paprastose daržovėse“, - tvirtina D. Pipiraitė.
Apie kitas medžiagas, galinčias kelti pavojų sveikatai (endogeniniai augalų toksinai, biologiniai pesticidai ir patogeniniai mikroorganizmai), pasak gydytojos D. Pipiraitės, duomenų taip pat yra labai mažai, todėl apibendrinančių išvadų kol kas daryti taip pat negalima. „Gyvūniniai ekologiški produktai tikėtina turi mažiau veterinarinių vaistų ir susijusių cheminių medžiagų liekanų, lyginant su įprastais produktais, tačiau apie to naudą dar trūksta duomenų. Apibendrinant, kol kas mokslininkai daro išvadą, kad terminai „ekologiškas” ir „saugus” nėra tolygūs“.
Tad, peršasi išvada, jog norint išlikti sveikiems ir guviems nėra būtina vien tik pirkti brangiai kainuojantį maistą, kuris būtų pažymėtas etikete „ekologiškas“. Gydytoja dietologė skaitytojams pateikia „Super maisto produktų“ sąrašą, kuris yra sudarytas Pasaulio vėžio tyrimų fondo. Šis maistas ne tik praturtins žmogaus maisto racioną, bet ir bus viena iš prevencijos dalių prieš vėžį. Tiesa, sveikatos ekspertė priduria, kad norint išlikti sveikiems taip pat reikia palaikyti arba pasiekti normalų svorį, būti fiziškai aktyviems, kuo mažiau vartoti alkoholio arba nevartoti visai, rinktis maistą, kuriame mažai riebalų ir druskos, saugiai gaminti ir laikyti maistą.
„Super maisto produktai“ naudingi žmogaus imuninei sistemai, kuri savo ruožtu apsaugo nuo sunkių ligų – vėžio ir kraujagyslių ligų:
Raudonoji ir oranžinė paprika (vitaminas C, flavanoidai ir beta-karotinas)
Kivi (daug vitamino C, daugiau negu apelsinai, taip pat vitamino K, kalio, magnio, fitochemikalo chlorofilo).
Braziliški riešutai (selenas, antioksidantinis veikimas, nauda imuninei sistemai).
Pomidorai (antioksidantas likopenas, jo daugiau konservuotuose pomidoruose, pastoje, pomidorų padaže, negu šviežiame pomidore. Likopenas mažina širdies ligų ir vėžio riziką).
Brokoliai ( sulforafanas – padeda suardyti vėžį sukeliančius chemikalus, daug vitamino C, folio rūgšties).
Svogūnai (alilo junginiai, apsaugo nuo vėžio, raudonieji svogūnai turi kvercetino – stiprus antioksidantas).
Saldžiosios bulvės (daugiau beta karotino ir kitų karotinoidinių antioksidantų negu paprastose bulvėse, taip pat vitamino E).
Morkos (beta karotino šaltinis).
Mango vaisiai (vitaminas C, E ir karotinoidai).
Braškės (vitaminas C ir flavanoidai, fitochemikalas elago rūgštis – slopina vėžinių ląstelių augimą).
Rėžiukai (B grupės vitaminai, mineralai geležis, kalcis, vitaminas C, flavanoidai, beta-karotinas, gliukozinolatai – priešvėžinis veikimas)
Saulėgrąžų sėklos (turi daug galingo antioksidanto vitamino E).
Lašiša (omega-3 šaltinis, naudinga širdžiai, stiprina imuninę sistemą ir saugo nuo vėžio. Dar turi seleno, tinka ir kita riebi žuvis)
Briuselio kopūstai (fitochemikalas sinigrinas, vitaminas C ir folio rūgštis).
Ypač tyras alyvuogių aliejus (antioksidantai – fenolio junginiai, taip pat vitaminas E ir mononesotieji riebalai, nedidinantys cholesterolio).
Kopūstai (taip pat kaip ir brokoliai, rėžiukai, mažina vėžio riziką, ypač žarnyno vėžio).
Rupi duona (gausu skaidulų, fitochemikalų, B grupės vitaminų ir mineralų. Nešlifuotų grūdų produktai mažina žarnų vėžio riziką).
Česnakai (alilo sulfidai, veikia kaip antioksidantai, saugo nuo vėžio).
Apelsinai (vitaminas C, skaidulos ir folio rūgštis).
Špinatai (folio rūgštis, vitaminas C, karotinoidai, saugo nuo širdies ligų ir vėžio).
