Kas kelerius metus Jungtinių Valstijų federalinė vyriausybė samdo šimtus ekspertų, kad jie įvertintų klimato kaitos įtaką dabarčiai ir ateičiai.
Pradėdamas žemės ūkiu bei infrastaruktūra ir baigdamas energijos išteklių naudojimu, Nacionalinis klimato įvertinimo plėtros patariamasis komitetas (angl. National Climate Assessment Development Advisory Committee) mėgina pademonstruoti, kaip šylantis klimatas gali sukelti didelio masto chaosą, rašo nationalgeographic.com.
Vieni užaugins mažiau javų, o kiti pjaus padidėjusį derlių
Ar padidėję anglies dvideginio kiekiai atmosferoje reiškia, kad pailgės žemdirbystės sezonas? Ne visai taip. Per ateinančius kelis dešimtmečius beveik visų rūšių javų derlius, pradedant kukurūzais bei kviečiais ir baigiant ryžiais bei medvilne, derlingame Kalifornijos Centriniame slėnyje sumažės 30 proc., prognozuoja ekspertai.
Viena iš priežasčių taps suprastėjęs augalų apdulkinimas, nes dėl klimato pokyčių sumažės bičių. Vyriausybės mokslininkai taip pat mano, kad šiltesnis klimatas sutrumpins šaltąjį sezoną, kuris būtinas daugeliui javų, kad jie sudygtų pavasarį.
Be derliaus, klimato pokyčiai turės įtakos maisto apdorojimui, saugojimui ir transportavimui. Išaugus pasaulinei paklausai, maisto pramonei reikės daugiau vandens ir energijos išteklių, o tai pakels maisto kainas.
Didesnė energijos paklausa, aukštesnės kainos, dar didesni klimato pokyčiai
Pasaulinės tendencijos pribloškia. Nuo 1970 metų šildymo paklausa mažėjo, tačiau smarkiai augo kondicionavimo poreikis. Dėl aukštesnės oro temperatūros ir vis augančio pasaulio gyventojų skaičiaus artimiausiu dešimtmečiu energijos paklausa tik didės, didindama išmetamų dujų kiekius, kurie ir sukelia klimato pokyčius, verčiančius naudoti dar daugiau energijos.
Prognozuojama, kad kritulių kai kuriose vietovėse sumažės iki 40 proc. Vandens, atliekančio svarbų vaidmenį gaminant elektrą, stoka trikdys energijos gamybos sistemų darbą. Maža to, išaugs potvynių tikimybė. Potvyniams užliejus tam tikras vietoves, išaugs rizika, kad vanduo užtvindys elektros generatorius ir suardys energijos perdavimo maršrutus.
Pasenusios transporto infrastruktūros neatlaikys ekstremalių oro sąlygų
Smarkios audros ir ekstremalios oro sąlygos jau pademonstravo savo galią. Jų poveikis transporto infrastruktūroms nebus malonus. Mokslininkai mano, kad scenarijai, panašūs į 2012 metų superaudros „Sandy“ sukeltą destrukciją, padažnės tuose regionuose, kurie bus jautriausi klimato pokyčiams.
Kelios Amerikos valstijos, tarp jų Vermontas, Tenesis, Ajova, ir Misūris, savo kailiu jau patyrė gamtinių stichijų šėlsmą, sugriovusį kelius, tiltus, ir geležinkelius. Kai kurie inžinieriai būgštauja, kad dėl griežtų reikalavimų senstančiai infrastruktūrai gali atsirasti nepatikimų kelių, kuriais pradės važinėti transportas, gabenantis tokias gyvybiškai būtinas prekes kaip maisto produktai, degalai ir vanduo.
Sausros beveik visur taps įprastu reiškiniu
Pasaulyje vandens ištekliai yra riboti, o dėl naujų augančios gyventojų populiacijos poreikių jie bus naudojami dar intensyviau. Vadens telkinių baseinams pietvakarinėje Jungtinių Valstijų dalyje iškils tiekimo problemų, kai sumažės juos papildančio paviršinio vandens. Dar blogiau, kad pailgėjusios sausros prieš tai derlinguose regionuose atneš nežinomybę ūkininkams ir nuo vandens priklausančiai pramonei.
Toliau daugės alergijų ir astmos atvejų
Ruoškitės prastesnės kokybės orui. Dėl klimato pokyčių atmosferoje padaugės ozono, kuris, kaip žinoma, silpnina plaučių funkcijas. Tokiose urbanistinėse vietovėse kaip Niujorkas susirgimai astma turėtų išaugti iki 10 proc. Dėl ilgesnio žiedų apdulkinimo sezono padaugės ir alergijų, sako mokslininkai. Padidėjus anglies dvideginio kiekiams, žiedadulkių skaičiai ore nuo 2000 metų lygio gali išaugti dvigubai.
Gyventi mieste bus pavojingiau negu užmiestyje
Dėl įvairių patogumų nuo 2000 metų gyvenimas mieste buvo laikomas patrauklesniu. Tačiau miestai turi ir daug minusų. Klimato kaitos sukeltos gamtinės stichijos – padažnėję uraganai ir stipresnės audros – reiškia, kad sutrikimai miestuose gali sujaukti milijonų žmonių gyvenimą. Tik kai kurie miestai yra parengę planus, kaip elgtis tokiais atvejais. Manoma, kad prieš superaudrą „Sandy“ uždarius Niujorko metro sistemą ir paskelbus išankstinę kai kurių Niujorko bei Naujojo Džersio teritorijų evakuaciją, buvo galima išgelbėti tūkstančius namų ir gyvybių.