Viena didžiausių rudens problemų ūkininkams – sodo ir daržo atliekos. Visų pirma, ūkininkai ar gyventojai, kurie daržoves augina sode, ne visada žino, ką su jomis daryti. Panevėžio rajone sodybą turinti Angelė GRYNAS.lt sakė, kad tvarkydama sodo ir daržo atliekas vadovaujasi savo tėvų praktika – viską degina.
„Aš interneto neturiu, naujų taisyklių nežinau. Mano kartos žmonės degina. Tėvai, pamenu, sukurdavo didelį laužą, viską ten sumesdavo ir uždegdavo. Nieko blogo aš čia nematau. Juk savo kieme, ten, už malkinės, viską sutvarkau. Niekur gi ant kelio neprišiukšlinu“, – pasakoja pašnekovė.
Vilnietis Mantas dalijasi kitomis žiniomis, kaip tvarkyti sodo ir daržo atliekas. Jis ir jo tėvai, gyvenantys nuosavame name miesto teritorijoje, jas kompostuoja, o vėliau patręšia dirvožemį.
„Mes viską surenkame ir dedame į kompostą. Vėliau tręšiame dirvožemį, kuriame kitais metais vėl auginame daržoves“, – aiškina Mantas.
Deginti nėra draudžiama
Nors pagal žiedinės ekonomikos principus labiausiai priimtas sodo ir daržo atliekų tvarkymas yra kompostavimas, deginti jas laikantis aplinkosauginių reikalavimų nedraudžiama. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Kontrolės organizavimo skyriaus vyr. specialistas Žilvinas Lefikas teigia, kad „pagal aplinkos apsaugos reikalavimus lauko sąlygomis deginant augalus ar jų dalis, patvirtinta aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 1 d. įsakymu leidžia: sausą žolę, nendres, nukritusius lapus, šiaudus, laukininkystės, daržininkystės, augalinės kilmės liekanas lauko sąlygomis deginti tik surinktas (sugrėbtas) į krūvas, kai nėra galimybių jų kompostuoti (arba kompostavimas gali sąlygoti augalų kenkėjų plitimą) ar kitaip panaudoti, ne arčiau kaip 30 metrų nuo statinių“.
Utenos RAAD specialistai priduria, jog deginimas turi būti nuolat stebimas, jį baigus, smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti užpilant vandeniu, smėliu ir pan.
Būtina laikytis saugumo reikalavimų
Deginant sodo, daržo atliekas ne pagal reikalavimus, gali kilti gaisras. Gamtininkas Selemonas Paltanavičius GRYNAS.lt sakė, kad per gaisrą didžiausia žala padaroma dirvožemiui.
„Paviršiniame dirvožemio sluoksnyje, praktiškai kiekviename kvadratiniame metre, yra dešimtys tūkstančių smulkiųjų dirvožemio bestuburių. Jeigu dirvožemis yra trąšus, derlingas – tai būtent jų nuopelnas. Bet kai uždegama žolė, visi dirvožemio bestuburiai žūsta. Ugnis paviršinį dirvožemio sluoksnį palieka negyvą. Turi praeiti labai daug laiko, kol vėl viskas atsistato“, – aiškino specialistas.
Bet koks deginimas visuomet teršia aplinką
Nors atsargus daržo atliekų deginimas gaisro ir nesukels, atliekų deginimas vis vien turės įtakos gamtiniams procesams. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aplinkos apsaugos katedros vedėjas Saulius Vasarevičius aiškina, kad bet koks degimas turi didelės įtakos šiltnamio efektui.
„Visų pirma, degimo metu išsiskiria anglies, azoto oksidai. Taip pat kietosios dalelės ir kiti pavojingi junginiai. Patekęs į atmosferą anglies dioksidas turi įtakos šiltnamio efektui, kuris daro įtaką klimato kaitai. Aišku, didėja ir oro tarša. Ypač tai pastebima ne vėjuotą dieną, kai teršalų koncentracija ore gali žymiai padidėti. Tuo tarpu vėjuotą dieną teršalai greičiau išsisklaido“, – akcentuoja specialistas.
Mokslininko teigimu, visos degimo metu į aplinką patekusios medžiagos nusėda ant augalų ir žmonių auginamų agrokultūrų: „Visų pirma, deginti daržininkystės atliekas blogai dėl to, kad jas puikiai galima panaudoti komposto gamybai, tai yra trąšoms. Sudeginus šias medžiagas iššvaistoma energija ir tuo pat metu teršiama atmosfera. Deginant atliekas, netgi tik lapus, į aplinką patenka daug kietųjų dalelių, o jei deginamos ir kitos priemaišos – poveikis kur kas didesnis. Ne per kaminą, o ant žemės sudegintų atliekų teršalai toli nesklinda, išsilaiko toje pačioje vietovėje, patenka ant tų pačių gyventojų auginamų vaisių, daržovių, kitų augalų.“
Į laužus meta visas atliekas
Ne ką mažesnė tarša į aplinką patenka ir deginant atliekas (šiukšles, baldus ar kitas deginti draudžiamas atliekas): teršalai patenka ant sode ir aplink jį esančių augalų. Todėl aplinkosaugininkai stengiasi užtikrinti, kad deginant sodo ir daržo atliekas, į laužą nebūtų metamos ir kitos atliekos. Dėl to šiemet, kaip ir kiekvienais metais, bus organizuojami patikrinimai.
Šiaulių RAAD GRYNAS.lt pateikia statistiką, kiek per trejus metus teko fiksuoti atliekų deginimo atvejų savuose kiemuose. Remiantis informacija, galima daryti išvadą, kad pažeidėjų nemažėja.
Vilniaus RAAD GRYNAS.lt pateikia statistiką, kiek per trejus metus teko fiksuoti atliekų deginimo atvejų savuose kiemuose. Remiantis informacija, galima daryti išvadą, kad pažeidėjų regione ne tik kad nemažėja, bet kiekvienais metais fiksuojama vis daugiau.
Kompostavimo ABC
Vis dėlto, specialistai geriau rekomenduoja kitą alternatyvą – kompostavimą.
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Kontrolės organizavimo skyriaus vyr. specialistas Ž. Lefikas pabrėžia, kad deginimas priimtinas tik tuomet, jei nėra galimybės rūšiuoti bioskaidžių atliekų.
Augalinės kilmės atliekas rekomenduojama kompostuoti kompostavimo konteineriuose (dėžėse) ar atitinkamai įrengtose kompostinėse. Kompostuojant rekomenduojama laikytis Biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo, anaerobinio apdorojimo aplinkosauginių reikalavimų.
„Kompostavimo vieta parenkama nuošalesnėje sklypo vietoje (rekomenduojama bent 2-3 metrų atstumu nuo gretimo sklypo ribos atsižvelgiant į vyraujančią vėjo kryptį). Individualiam kompostavimui tinkamos atliekos: pavyzdžiui, vaisiai ir daržovės, kiaušinių lukštai, arbatos pakeliai, kavos, arbatos tirščiai, medienos kuro pelenai ir anglys, kartonas ir kiti popieriaus gaminiai, kiaušinių dėklai, naminių graužikų (žiurkėnų, jūrų kiaulyčių) natūralūs pakratai, augalų lapai, nupjauta žolė, jaunos piktžolės (be subrendusių sėklų), sena vazonų žemė, ūkinių gyvūnų (pavyzdžiui, vištų, triušių, karvių, arklių) mėšlas, smulkios šakos, seni šiaudai ir šienas, velėna“, – vardija aplinkosaugininkas.
Atliekas priima ir atliekų tvarkytojai
Vis dėlto, jei nuosavų namų gyventojai savo kiemuose komposto dėžių neturi, sodo ir daržo atliekas jie gali atiduoti jas tvarkantiems atliekų tvarkytojams, kurie turi kompostavimo aikšteles arba biodujų gamybos įrenginius.
Sodo ir daržo atliekų surinkimas ir kompostavimas skatinamas ne tik dėl jų virtimo trąšomis. Šios atliekos yra puiki žaliava biodujų gamybai. Todėl Lietuvoje veikia 54 bioskaidžių atliekų surinkimo (priėmimo) aikštelės. Šios aikštelės yra suskirstytos pagal apskritis: Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus. Kiekvienos apskrities bioskaidžių atliekų surinkimo aikštelių adresai, kontaktai bei darbo laikas yra pateikti internete.
Fiziniams asmenims kompostuojamų atliekų šalinimas biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo aikštelėse yra nemokamas, tik reikia užpildyti kompostuojamų atliekų priėmimo į biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo aikštelę deklaraciją.
Vis dėlto, Aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų valdymo skyriaus vedėja Laura Zukė akcentuoja, kad visos biologiškai skaidžios atliekos vadovaujantis ES ir nacionaliniuose atliekų tvarkymą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytais reikalavimais, turi būti tvarkomos laikantis atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumo.
„Pirmiausia turi būti vengiama šių atliekų susidarymo, jei to padaryti neįmanoma, tuomet tokios atliekos turi būti perdirbamos (pvz., kompostuojamos), kitaip naudojamos (pvz., gaunant biodujas), o ne šalinamos sąvartynuose. Kompostuojant neužterštas komunalines biologiškai skaidžias atliekas galima pagaminti dirvožemio savybes gerinančią medžiagą – kompostą“, – prioritetus vardija L. Zukė.
Kompostavimo nauda – neginčijama
Kompostavimo specialistai teigia, kad ruduo yra pats geriausias metas kompostuoti. Kompostavimo specialistas Andrius Juknevičius GRYNAS.lt informavo, kad šis metų laikas yra gamtos sąstingio pradžia, todėl namų kiemuose daugėja nukritusių lapų, žolių, iš kurių gaminamos geriausios trąšos.
Pirmiausia kompostavimas naudingas gamtai. Kompostavimo pagalba galima perdirbti net iki 50 proc. atliekų, kurios būtų iškrautos sąvartynuose ir terštų orą metano dujomis – pagrindiniu šiltnamio efekto sukėlėju. Žinoma, kompostuojant atliekas naudojama mažiau šiukšlių maišų, todėl į gamtą išmetama mažiau plastiko. Tačiau svarbiausia, kad kompostas yra labai naudingas dirvožemiui. Molingas dirvožemis, maišomas su kompostu, tampa puresnis, todėl kasti ir sodinti tampa paprasčiau. Be to, jis nebekaupia drėgmės ir augalų šaknys nepūva.
Kalbant apie naudą gamtai, Lietuvos edukologijos universiteto oranžerijos vadovė, vyresnioji botanikė Teresė Jokšienė sako, kad kompostas dar ir pagalbinė priemonė augalams, kad jie galėtų pasisavinti maistingas medžiagas iš dirvožemio. „Iš komposto gautas substratas yra labai praturtintas mikroorganizmais. Mūsų, žmonių, organizmai negali pasisavinti maistingų medžiagų be skrandyje esančių mikroorganizmų pagalbos, taip ir augalai. Jiems mikroorganizmai mineralizuoja organines medžiagas ir padaro prieinamas“, – aiškina T. Jokšienė.
Tvarkant sodo ir daržo atliekas galima rinktis ne vieną būdą, kaip tai daryti. Tačiau pats naudingiausias ir gyventojui, ir gamtai – kompostavimas. Vis dėlto, jei kompostuoti atliekų nėra galimybės, jas deginti galima tik laikantis griežtų saugumo ir aplinkosauginių reikalavimų.