Šiuo metu Lietuvos keliais gali važiuoti ne daugiau kaip keturiasdešimt tonų vežančios mašinos, kai vienai ašiai tenka ne daugiau kaip 11,5 t svorio. Šie seniai galiojantys draudimai, pasak Valkininkų miškų urėdijos urėdo Arvydo Strazdo, jau atgyveno ir nebespėja su nauja vakarietiška technika. Pagrindinis argumentas, dėl kurio įstatymo pataisa stringa Seime, – galima žala Lietuvos keliams, kurių kokybė, pasak kai kurių transporto inžinerijos specialistų, smarkiai nukentėtų, jei jais imtų važinėti sunkesnės mašinos.
Mažiau išlaidų kontrolei
„Šiuo metu pozicija aiški: reikėtų krovinių svorį padidinti iki 48 t, – tvirtą nuomonę opiuoju miškavežių klausimu dėsto Valkininkų miškų urėdijos urėdas A. Strazdas. – Tai galima padaryti nedidinant ašių apkrovos. Jei ji nedidėja, tai ir keliams jokios žalos nebūtų daroma.“ Urėdas pabrėžia tolygaus išdėliojimo svarbą, nes netolygiai paskirsčius net ir dabar leidžiamas keturiasdešimt tonų ašims tenkantis svoris gali viršyti leidžiamąjį. Šiemet naują Renault medvežį įsigijusiai urėdijai vadovaujantis A. Strazdas pastebi, kad ir vežėjų techninė bazė nuolat atsinaujina, o Uralai tesudaro gal 20 proc. visų medienai transportuoti naudojamų mašinų. Beje, jie naudojami tik medienai išvežti iš miškų, neasfaltuotose vietose, tad įvardyti juos kaip grėsmę būtų neteisinga.
Sunkųjį transportą sverianti Transporto inspekcija neturi tiek svarstyklių ir pajėgų, kad patikrintų visą transporto srautą, be to, urėdas užsimena ir apie viešą paslaptį, jog vairuotojai sužino apie inspektorių buvimo vietas ir aplenkia jas iš tolo, dažnai rinkdamiesi gruntinius kelius. „Mes pralošiam ir dėl to, kad išlaikom didelį kontrolės aparatą. Geriau tas lėšas skirti keliams. Kontrolė yra vienas dalykas, o gyvenimas – kitas. Kai žmonės mato, kad galima apeiti, taip ir daro. Čia kaip valstybės siena – ją saugo muitininkai, bet vis tiek patenka kontrabandinių cigarečių... Kadangi važinėja sunkesnės mašinos, vadinasi, kažkas džiaugiasi ir pelnosi, o tie, kurie laikosi įstatymo, lieka kvailio vietoje“, – sako urėdijai vadovaujantis A. Strazdas.
Urėdijos gyventų taupiau
Anot specialisto, išsaugoję draudimus, pralošiame dukart: dėl minėtos brangios ir neefektyvios kontrolės ir dėl to, kad neišnaudojamos naujos vakarietiškos technikos galimybės. Be medvežių, yra ir kitokių krovininių mašinų, galinčių vežti didesnius svorius. Valkininkų miškų urėdas sako nežinąs priežasčių, kodėl šiai pataisai priešinasi vežėjai – juk perveždami didesniais kiekiais jie sutaupytų taip pat, kaip ir miškų verslu užsiimantys žmonės.
Kalbai einant apie aštuonių tonų skirtumą, transportavimo išlaidos atpigtų trečdaliu. „Sumažėjusios išlaidos transportui atpigintų medieną, ar bent jau ji nebūtų branginama atsižvelgiant į dabartinį degalų kainų augimą. Mes, valstybės įmonė, parduodame nustatytą kiekį, todėl panaikinus draudimus mūsų pardavimai nepadidėtų, bet vietoje trijų medvežių išsiverstume su dviem. Juk skiriasi išlaidos dviem ir trims mašinoms“, – būdus, kaip sutaupyti, vardija A. Strazdas. Praėjusiais metais Valkininkų urėdija turėjo 1 mln. 40 tūkst. Lt pajamų, o išlaidos siekė 1 mln. litų. Jei galimi pervežimo svoriai būtų didesni, išlaidos apsiribotų 700 tūkst. Lt. Urėdas prognozuoja, kad šiais metais išlaidų bus dar daugiau, mat nuolat brangsta degalai. Belieka džiaugtis, kad degalų talpyklą turinti urėdija dyzelinu pasirūpino anksčiau, tad pigesnių degalų nepristigs iki balandžio. Bet tai laikini taupymo būdai.
„Jei sumažėtų kaštai, galų gale galėtume atlyginimą vairuotojui pakelti – juk samdydami turime konkuruoti su privačiomis įmonėmis. Tada padidėtų jo perkamoji galia, „Sodrai“ būtų daugiau sumokama“, – asmeninę naudą miško versle dirbantiems žmonėms įžvelgia Valkininkų urėdas. Anot jo, būtinas tolesnis įstatymo svarstymas Seime, sudarius rimtą darbo grupę, kuri iš esmės išnagrinėtų ir pagrįstų skaičiavimais. „Reikia spręsti išmintingai, kvalifikuotai, į viską atsižvelgiant, taip pat ir į oro temperatūrą; juk keliams ne tas pats, kai lauke trisdešimt laipsnių karščio ir kai nulis“, – sveiku protu pagrįstiems ribojimams pritaria A. Strazdas.
Siaurina diskusijų ribas
„Reikia visą tą diskusiją „nuleisti ant žemės“. Kas yra miškavežis? Juk tai ne visos mašinos, kurios veža medieną. Specialūs miškavežiai turi daug ašių, vilkikas – triašis, priekabos – suporintais ratais, dviašės, triašės“, – į platumas nuėjusią diskusiją konkretumo link kreipia Prekybos mediena asociacijos direktorius Robertas Ašmonas. Įstatymo pataisoje nurodžius, kokiomis specializuotomis mašinomis turi būti vežami didesni svoriai, būtų galima baigti diskusiją dėl kelių gadinimo, nes dabar pasigirsta kalbų ir apie sovietinio palikimo Uralus ar įprastus vilkikus su perdirbtomis medienai vežti pritaikytomis puspriekabėmis. R. Ašmonas tvirtina, kad du medienos vežimui aktualūs reikalavimai yra nesubalansuoti, mat naudojant dabartinę techniką galima vežti didesnį svorį, neviršijant šiuo metu nustatytos ašių apkrovos: „Fūros su puspriekabėmis turi dvylika ratų, o normalus miškavežis turi dvidešimt du ratus, taigi jo slėgis į ploto vienetą yra beveik dvigubai mažesnis negu tų puspriekabių. Tačiau dėl apribojimų Lietuvoje susidaro iškreiptas vaizdas – didžioji dalis medienos pervežama tomis puspriekabėmis. Taigi naudojama ne technologiškai pritaikyta technika, o surogatai. Kažkokia pseudoracionalizacija.“
Medienos pardavėjams atstovaujantis pašnekovas prisimena, kaip neseniai į Mažeikius buvo nuvežtas įrenginys, svėręs penkis šimtus tonų. „Treileris su labai daug ratukų važiavo drėgnu žvyrkeliu ir jo visiškai nesugadino. Tai labai geras pavyzdys, kas yra ratai“, – sako R. Ašmonas.
Trūksta pagrindimo
Asociacijos direktorius užsimena, kad nėra matęs konkrečių specialistų, transporto inžinierių tyrimų, kurie įrodytų, jog padidinus leidžiamą svorį nukentėtų keliai. „Manau, kad jų ir nėra. Bet šnekam jau bet kas apie bet ką. Netgi 48 t nesukeltų jokios rizikos viršyti ašių apkrovą, jeigu kalbam apie specializuotą autotransporto priemonę“, – sako jis ir atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvoje dabar išspausti keliai, vedantys iš Klaipėdos, o kitos krypties kelyje vėžės mažesnės, nors mediena vežama į uostamiestį, o ne priešingai.
Kaip blogas pavyzdys, primenama Latvija, kurioje leistini vežti svoriai didesni, o keliai prastesni. Tačiau prekeivių mediena atstovas samprotauja, kad Latvijoje, nepaisant miškavežių reisų, keliai prastesni, nes paprasčiausiai į juos mažiau investuojama. „Patys blogiausi keliai turėtų būti ten, kur veikia didelės lentpjūvės, bet, kiek aš mačiau, ten keliai kaip tik geri. Prasčiausi keliai ten, kur jie neremontuojami“, – badymo pirštu į kaimynus argumentu nelaiko R. Ašmonas.
Nukenčia medienos savininkai
R. Ašmonas primena, kad Lietuva yra maža tarptautinės rinkos dalyvė Europoje, jau nekalbant apie pasaulio kontekstą. Todėl natūralu, kad lietuviai nei už apvaliąją medieną, nei už lentas ar medienos gaminius negali reikalauti didesnės kainos nei nusistovėjusi pasaulio rinkose vien todėl, kad šalies vidaus taisyklės transportavimo srityje lemia didesnius kaštus. „Galiausiai už viską sumoka pradinis medienos arba miško savininkas. Jei atvežimo kaina pas mus didesnė, tai reiškia, kad miško savininkas uždirbs mažiau. Apytikriai skaičiuojant, du trečdaliai visos medienos pervežami didesnėmis mašinomis. Kita mediena vežama trumpais atstumais, vietoje. Taigi beveik penki milijonai kubinių metrų medienos per metus yra pervežama didelėmis mašinomis. Apytiksliai per metus miško savininkai netenka penkiasdešimt milijonų litų. Valstybė yra didžiausias miško savininkas Lietuvoje, tai ji iš tų penkiasdešimties netenka kokių trisdešimt milijonų“, – labiausiai nuskriaustą grandį įvardijo prekeivių mediena atstovas.
Pasak asociacijos direktoriaus, valstybė labiau ne priešinasi, o nesprendžia susidariusių problemų, todėl kyla klausimas, kas ir kodėl valstybei naudingą pataisą „gesina“. „Linava pasakė – blogai dėl to, kad gadinsim kelius. Kaip juos gadinsim, neatsako, – kalba R. Ašmonas. – Vien tik tas garsusis „mūsų keliai, mūsų turtas“... Jei būtų gadinami keliai, aišku, kad neapsimoka, bet greičiausiai tų kelių niekas negadina.“ R. Ašmonas priduria, kad neturint argumentuotų pagrindžiančių dokumentų kyla įvairios sąmokslo teorijos: kas galėtų paneigti, jog Linava priešinasi dėl to, kad pagrindinis jų parkas ir yra vilkikai su keičiamomis puspriekabėmis, tad jiems gerai ir tokia pakaitinė vidaus rinka.