Aštriadančiai mūsų „kambariokai“: naktimis siurbia kraują ir progai pasitaikius lenda po kelnėmis

Pavasarį kyla ūpas išsivalyti butų langus, plačiau praverti langines ir galbūt net padaryti generalinę namų tvarką. To labiausiai bijo įvairūs jūsų „įnamiai“, kuriems paliktas duonos trupinys ar apkuistas kambarys - puiki terpė klestėti. Kviečiame susipažinti, kokių skaudžiai kandančių gyvių gali netikėtai atsirasti jūsų būstuose - net ir tuomet, kai juose palaikoma tvarka.

„Augintinė“, naktimis nuleidžianti šiek tiek kraujo

Pastaruosius penkerius metus jaučiama, kad patalinių blakių žmonių gyvenamuosiuose būstuose daugėja. Tai pripažįsta kenkėjų kontrolės „Dezinfa“ biologas Liutauras Grigaliūnas. Jis sako, kad tai galimai siejasi su išaugusių keliaujančių žmonių skaičiumi, kurie iš kitų šalių ir parsiveža netikėtų įnamių.

„Šita problema galima sakyti Lietuvoje jau buvo ir užmiršta, tačiau Vakarų Europoje - Jungtinėje Karalystėje ar Vokietijoje ta bėda yra visiems žinoma – su ja kovojama įvairiausiais būdais. Dabar ir Lietuvoje ji vėl tampa gana aktuali ir netgi kartais aktualesnė už visiems žinomus tarakonus“, - sako biologas. Jo teigimu, patalinių blakių pasitaiko ne tik daugiabučių gyventojų namuose, individualiuose namuose, bet ir aukštos klasės viešbučiuose.

Patalinė blakė lengvai pastebima ir plika akimi, tačiau žmonės dažniau pajunta jų sukandžiojimus ir tik tada atkreipia dėmesį į „kaltininkus“.

„Žmonės pajunta sukandžiojimus po nakties, nes patalinės blakės aktyviausios naktį – ateina pasimaitinti žmogaus krauju, kai žmogus miega. Slapstosi aplinkoje – kažkur lovos konstrukcijos plyšiuose, čiužinių klostėse, gali būti ir už tapetų, grindjuosčių, jeigu yra kokių įplėšimų, netgi elektros lizduose. Žmogus gali blakutę ir sugauti įlipusią į lovą, ji nėra didelė, bet puikiausiai matoma“, - sakė L. Grigaliūnas. Patalinių blakučių įkandimai panašūs į uodo, tačiau pasižymi ryškesniu niežtėjimu.

Biologas L. Grigaliūnas

Butuose populiariausia mažiausia skruzdėlė – faraonė, ji gyvena tik šildomose patalpose, Lietuvos sąlygomis jos lauke nesutiksi. Jos atsikratyti nelabai lengva.

Biologas paneigia mitą, kad šių „gyventojų“ namuose gali atsirasti tik tuomet, jeigu gyvenama netvarkingai. Jo teigimu, blakių patalynėje atsiranda ir pas tokius žmones, kurie laikosi visų higienos normų, tačiau gali būti taip, kad keliaujant žmogus atsidūrė tokioje vietoje, kur šių blakučių buvo privisę.

„Su žmogaus daiktais ar rankinėje, kelionės krepšiuose jos gali atkeliauti. Kartais gali pasitaikyti jų ir su naujais baldais – esame turėję net gana aukštos klasės viešbutyje šią problemą. Ją atvežė viešbučio svečiai, o paskui paplinta po kitus kambarius. Blakės nėra susijusios su netvarka, žmonių apsileidimu, prasta higienine būkle“, - patikino biologas.

Individualiai kovoti su šiais nepageidaujamais įnamiais sunku, todėl geriausia kreiptis į specialistus. Perkant aerozolinius balionėlius nėra garantijos, kad iš jų bus daugiau naudos nei žalos sveikatai (neteisingai jais pasinaudojus).

Blusos taikosi į jūsų kojas

Kitaip nei patalinės blakės, blusos itin „mėgsta“ netvarkingus namus – ten joms geriausia terpė veistis. Jos gana dažni įnamiai butuose, kurių rūsiuose veisiasi benamės katės ar graužikai.

„Žmogus, besilankantis tose pagalbinėse patalpose, gali blusų parsinešti namo. Arba jeigu namuose laikomi augintiniai – šunys, katės turi kontaktų lauke su benamiais gyvūnais, jie gali blusų paplatinti ir būste“, - sakė L. Grigaliūnas.

Kaip atpažinti blusą? Lietuvoje iš viso yra apie 20 rūšių blusų, tačiau labiausiai paplitusi katinė ir žmoginė blusa. Kai kurias blusas perneša miesto karveliai, todėl jos vadinamos paukštinėmis blusomis.

Blusos yra matomos plika akimi, nėra naktiniai gyviai. „Tai šokuojantys vabzdžiai, kurie dažniausiai sukandžioja kojas, nes jos šoka nuo žemės ir lenda po kelnėmis ar kojinėmis. Jos gana lengvai pamatomos, nes pajauti, kaip ji ropoja“, - sakė biologas.

Jeigu žinomas nešvaros šaltinis, jį pašalinus, tikėtina, kad blusų atsikratysite ir patys, o labiau išvešėjus jų populiacijai, prireiks pagalbos iš šalies.

Širšės, vapsvos suaktyvėja tik vasarą

Tai sezoniniai vabzdžiai, kurie aktyviausi vasarą ir ypač ten, kur gausiau ant stalo paliekami vaisiai. Būna atvejų, kai šalia būsto įsikuria visas širšių lizdas, taip gali nutikti ir netoli daugiabučių, tuomet ir namo gyventojai gali tikėtis nekviestų svečių.

„Esame turėję atvejį, kai devynaukščiame name, tarp blokų buvo plyšys sienoje, širšės susisuko lizdą ir po to per elektros instaliacijos angas patekdavo ten, kur kabo šviestuvai“, - atsiminė L. Grigaliūnas.

Širšės ir vapsvos aktyviausiai veikia antroje vasaros pusėje, rudens pradžioje.

Juodosios skruzdės atakuoja privačius namus, faraonės - butus

Pavasarį, bundant gamtai, suaktyvėja ir skruzdėlės. Gausiausios - juodosios skruzdėlės, kurios ima vežtis į privačius namus, esančius arčiau natūralios gamtos.

„Dabar, kai miestas plečiasi ir statomi namai natūralioje gamtoje, buvusiuose laukuose, kur nuo seno gyveno skruzdėlių kolonijos, jos užstatomos žmonių namais. Automatiškai tada jos labai lengvai randa kelius į žmonių būstus, ieško ten maisto. Jos nekanda, bet tiesiog jeigu jau pradeda lankytis namuose, žmonėms nemalonu, kai jos pradeda lipti ant stalo – ieško, kuo pasimaitinti. Butuose populiariausia mažiausia skruzdėlė – faraonė, ji gyvena tik šildomose patalpose, Lietuvos sąlygomis jos lauke nesutiksi. Jos atsikratyti nelabai lengva“, - sakė biologas.

Jeigu tvarkingai tvarkomi maisto likučiai, augintinių indeliai paliekami tušti – skruzdžių butuose pasitaikyti neturėtų.

Pasiteiravus, ar skruzdės gali žmogui pridaryti tiesioginės žalos, L. Grigaliūnas teigė, kad skruzdės kolonijų lizdus stato antisanitarinėse vietose – sanitariniuose mazguose, vamzdynuose, taigi gali pernešti kenksmingus mikroorganizmus. „Tiesiogiai kandžioti, „apsisioti“ jos negali, nėra tokios kaip tos, kur miške gyvena“, - sakė biologas.

Tarakonų mažėja, bet neišnyksta

Užtat tarakonų butuose mažėja, konstatuoja L. Grigaliūnas. Ši problema tikrai mažesnė nei buvo prieš dešimt metų – gali būti, kad tiek ir patys gyventojai tvarkingiau gyvena, tiek ir kontrolės kenkėjai aktyviau su šiais nepageidaujamais „įnamiais“ kovoja.

„Tarakonas nėra visiškai išnaikinamas“, - tikina biologas ir priduria, kad žmogaus būstuose gyvena tik trys tarakonų rūšys – prūsokai, amerikiniai ir juodieji (rytietiški) tarakonai.

Voragyviai lietuvių nekandžioja

Lietuvoje nėra agresyvių, nuodingų ir nerimą keliančių vorų. Biologas juokauja, kad tokių rūšių „kol kas dar neatsivežėme“.

„Vietiniai vorai nėra nieko nei kenksmingi, nei žalingi, tiktai galbūt vasaros metu daugiau tinklų žmonėms ant langų priraizgo. Šiltuose kraštuose yra vorų, kurių įkandimas jeigu ir nenuodingas, tai ganėtinai skausmingas – Lietuvoje tokių neturime“, - sakė L. Grigaliūnas.

Jis pripažįsta, kad Lietuvoje per daug šaltai dar gyvename, kad turėtume tokių vorų pavojų.

Ką daryti, kad butuose turėtume kuo mažiau nepageidaujamų „svečių“?

Biologas pataria, kad tiesiausias kelias neturėti problemų su įvairiais vabzdžiais – laikytis higienos normų, nepalikti nešvarios aplinkos. Tuomet ir tarakonai, ir blusos ar skruzdės rečiau apsilankys. Tiesa, jeigu gyvenate netoli vandens telkinių ar miško – reikėtų nusiteikti, kad čia dažniau lankysis uodai ar kiti mašalai.

„Nuo musių, pavyzdžiui, galima apsisaugoti specialiais tinkliukais, nuo tarakonų apsiginti galima švariai gyvenant, bet, aišku, tai nereiškia, kad ir kaimynas taip pat gyvena - tarakonas gali ateiti iš jo. Bet žinoma, kai jis ateis į švarią aplinką – ne tiek ir norės įsikurti“, - šmaikštaudamas užbaigė pokalbį L. Grigaliūnas.