Už leidimus auginti genetiškai modifikuotus augalus atsakingos Aplinkos, Žemės ūkio, Sveikatos apsaugos ministerijos. Iki šiol nėra išduota nė vieno leidimo auginti Lietuvoje genetiškai modifikuotus augalus mokslo ar tiekimo rinkai tikslais.
Mūsų šalis laikosi atsargios pozicijos ir balsuoja prieš naujų genetiškai modifikuotų produktų tiekimą Europos Sąjungos (ES) rinkai.
Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas GRYNAS.lt yra sakęs asmeniškai pasisakantis prieš GMO: „Esu labai prieš, todėl, kad tai naudoti maistui, pašaruose yra per didelė rizika. Žinau, kad amerikiečiai yra drąsūs ir naudoja, jie labai stipriai spaudžia Europos Sąjungą... Gerai, kad leido pačioms valstybėms nuspręsti, tai ir padarysime“, - teigė ministras.
Anot jo, darant sprendimus bus būtina pasikalbėti su mokslininkais, ekspertais, pasižiūrėti, kokia yra patirtis.
„Galiu ir ne viską žinoti, nes mokslininkai daugiau tokius dalykus išmano, bet čia kaip su kokia operacija: jeigu gali apsieiti, kam pjaustytis, gyvenk sveikas, - juokavo K. Trečiokas. - Tai yra rizikos, kurios galbūt pasirodys po kelių kartų. Užauginkime kelias žiurkių kartas ir pažiūrėkime. Kiek esu matęs dokumentikos apie įvairius eksperimentus su gyvūnais, konkrečiai žiūrkėmis, jos labai gražiai atrodo, blizga kailis, bet penktoje kartoje apsigimimų skaičius yra baisus. Bet žinote, gali tai būti ir toks variantas, kai rodo, kad dega vanduo, pilamas iš čiaupo. Kai interesai susiduria, visokių būna kūrybų. Šitą klausimą reikėtų labai gerai pasverti, per daug yra statoma ant kortos“, - savo poziciją išdėstė Aplinkos ministras.
Iki šiol Europos Komisija yra leidusi tiekti rinkai 49 genetiškai modifikuotus produktus, skirtus maistui ir pašarams. Registruotų ir leidžiamų tiekti rinkai genetiškai modifikuotų produktų sąrašą rasite ČIA. Pripažinta, kad šie produktai yra saugūs ir jais leidžiama prekiauti visoje Europos Sąjungoje, taip pat ir Lietuvoje.
Šiuo metu ES lygmeniu svarstoma dėl leidimo tiekti rinkai dar 58 genetiškai modifikuotus produktus, skirtus maistui ir pašarams. Dėl 18 iš šių produktų Europos maisto saugos tarnyba pateikė teigiamas mokslines išvadas Europos Komisijai.
Europos Sąjungoje leidžiamas auginti tik vienas genetiškai modifikuotas augalas – kukurūzas, atsparus europiniam kukurūziniam ugniukui. Jis auginamas Čekijoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Slovakijoje ir Ispanijoje. Lietuvoje minėto kenkėjo kol kas nėra aptikta, todėl genetiškai modifikuoto kukurūzo auginti neaktualu.
Klausimas, ar leisti tiekti rinkai naują genetiškai modifikuota produktą, svarstomas ne tik ES valstybės narės, bet ir visos ES lygmeniu. Išduodant leidimą dalyvauja pranešėjas (kompanija, pateikusi prašymą leidimui/sutikimui gauti), valstybės narės kompetentinga institucija (į kurią kreipiasi pranešėjas), Europos Komisija, Europos maisto ir saugos tarnyba, visos valstybės narės, visuomenė. Prieš apsprendžiant dėl kiekvieno leidimo Europos maisto saugos tarnyba atlieka rizikos aplinkai ir žmonių sveikatai vertinimą. Jei leidimo prašoma genetiškai modifikuotų augalų auginimo tikslais – tokį rizikos vertinimą atlieka valstybės narės kompetentinga institucija. Leidimas tiekti rinkai genetiškai modifikuotus produktus išduodamas tik įsitikinus, kad šie produktai saugūs aplinkai ir žmonių sveikatai.
Europos Sąjungos valstybės narės pavasarį galės pačios nuspręsti, nori auginti genetiškai modifikuotus augalus ar ne.