Tyrimas parodė, kad Indonezijoje kertami milžiniški miškų plotai, o vietoj jų sodinamos palmių plantacijos. Negana to, sausinami ir durpynai – didėja šiltnamio dujų koncentracija, daugėja gaisrų. Vietos valdžia prieš šiuos veiksnius užsimerkia, nes iš uždirbtų pinigų pildomas valstybės biudžetas. Pasaulinė palmių aliejaus gamyba 2020 m. sudarė apie 72,27 mln. tonų, pagrindinėmis eksportuotojomis laikomos Indonezija ir Malaizija.
Nerimą keliantys skaičiai
Indonezijoje atliktas tyrimas kelia nerimą, pranešama, kad nauja valstybės biodyzelino gaminimo programa paskatins dar didesnį miškų kirtimą ir padidins palmių aliejaus paklausą. Teigiama, kad prieštaringa ir neskaidri vyriausybės politika sukuria sąlygas palmių aliejaus gamintojams plėsti verslą, užuot investavus į tvaresnius gamybos procesus.
Ataskaita atkreipia dėmesį į agresyvią Indonezijos vyriausybės politiką. Valdžia skiria baudas ir grasina atšaukti licencijas gamintojams, kurie nesutinka vykdyti vyriausybės įgaliojimų dėl biodyzelino gamybos. Indonezijos valdžia teikia įmonėms subsidijas, taip skatindama biodyzelino iš palmių aliejaus gamybą. Tyrimas rodo, kad biodyzelinui skirtų palmių plantacijų kūrimas buvo didžiausia miškų kirtimo priežastis. Tarp 2001 ir 2016 m. plantacijos pakeitė 23 proc. iškirstų miškų ploto visoje šalyje.
Valdžios abejingumas
Vyriausybė įvedė daugybę reglamentų ir politinių sprendimų, kad pažabotų miškų naikinimą. Tačiau jų veiksmingumas išlieka abejotinas ir prieštarauja naujai biodegalų politikai. Ryškus pavyzdys – leidimų naujoms palmių plantacijoms išdavimo moratoriumas, kurį vyriausybė įvedė 2018 m., siekiant sulėtinti pramonės plėtrą ir padidinti tvarumą. CDP tyrime pabrėžiamas akivaizdus moratoriumo neveiksmingumas. Žemės ūkio ministerijos duomenys rodo, kad alyvpalmių plantacijų plotas nuo 2018 m. išsiplėtė daugiau nei 2 mln. hektarų.
„Nors Indonezija nustatė palmių aliejaus plantacijų moratoriumą – biodyzelino programos pagreitinimas absoliučiai prieštarauja šiems įsipareigojimams. Biodyzelino programos įvykdymui reikės 9–15 milijonų hektarų papildomų alyvpalmių plantacijų“, – sakoma CDP tyrimo ataskaitoje.
Kita vyriausybės politika, skirta sumažinti miškų kirtimą – palmių atsodinimo programa, pradėta 2017 m. Programa siekia pakeisti senesnius, mažiau derlingus medžius didesnio derlingumo veislėmis. Tačiau per tris metus iki 2020 m. buvo pasiekta tik 11% visos programos tikslo. Tai lėmė duomenų apie ūkininkus trūkumas ir vidiniai konfliktai dėl teritorijos. Nepažabojamą miškų kirtimą ir palmių plantacijų augimą taip pat veikia šie veiksniai: neskaidri ir netvarkinga palmių aliejaus gamybos sertifikavimo schema ir skaidrumo trūkumas tarp biodegalų gamintojų Indonezijoje.
Vyriausybė pripažįsta nepasieksianti savo ambicingų tikslų. Šiuo metu parduodamas dyzelinas yra žinomas kaip B30, o tai reiškia, kad jame yra 30 proc. iš palmių gauto aliejaus ir 70 proc. dyzelino mišinio. Vyriausybė planavo iki 2025 m. pasiekti B50 etapą (50:50 mišinys) ir galiausiai B100 – tiekti biodegalus be iškastinio dyzelino. Pasak CDP tyrėjų, situaciją pagerintų nepriklausomų smulkiųjų ūkininkų įtraukimas į gamybą – tai padidintų proceso našumą.
Išėjimo strategija
Indonezijos vyriausybė šiuo metu ruošiasi pereiti prie kito biodyzelino programos etapo B40, tai reikštų, kad dyzeliną sudarytų 40 proc. palmių aliejaus. Energijos ir mineralinių išteklių ministerijos pareigūnas Effendi Manurung teigia, kad biodyzelino paklausai patenkinti yra pakankamai plantacijų. „B30 reikia tik 9,2 mln. tonų žalio palmių aliejaus, tuo tarpu bendra produkcija siekia 52 mln. tonų“, – pasakoja jis. Padidinus sudėtį iki B40 lygio, paklausa padidės iki 12 mln. tonų – tai lengvai galima patenkinti sumažinus eksportą.
Indonezijos Pasaulio išteklių instituto vyresnysis klimato ir miškų vadybininkas Arief Wijaya sako, kad biodyzelino programa yra perspektyvi strategija. Ji padės pereiti nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančiosios energijos, tačiau ilgainiui ji nėra tvari. „Biodyzelinas gali būti tinkamas kaip pereinamoji energija. Augant Indonezijos populiacijai ir didėjant palmių aliejaus poreikiui maiste, turėtų būti ieškoma kitos tvarios energijos – pavyzdžiui, saulės ir vėjo“, – teigia A. Wijaya.
Pasak jo, plantacijų plotų nepakaks palmių aliejaus tiekimui biodyzelinui ir maistui tuo pačiu metu. „Norėdami gaminti palmių aliejų ir tausoti miškus, turime padidinti plantacijų produktyvumą“, – sako A. Wijaya.