Augalų nacionaliniai genetiniai ištekliai – tai Lietuvoje sukurtos ar vietinės kilmės veislės, laukinių augalų populiacijos ar jų dalys, pavieniai augalai ar jų grupės, augalų reprodukcinės dalys (sėklos, žiedadulkės, pumpurai, ūgliai ir kt.). Jiems taip pat priskiriami geriausiai prisitaikę prie vietos sąlygų svetimžemių veislių ar rūšių augalai, turintys ekologinę, selekcinę bei ekonominę svarbą.
Iki 2013 m. augalų nacionaliniais genetiniais ištekliais paskelbti 3 684 kolekciniai pavyzdžiai. „Tai tikrasis šalies turtas. Jis, mano nuomone, net daug vertingesnis už užsienyje saugomas Lietuvos aukso atsargas“, – teigia aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.
Nacionaliniams genetiniams ištekliams priskirtos, pavyzdžiui, 25 naminės obels, 21 paprastųjų agurkų, 22 valgomųjų pomidorų veislės, 54 paprastosios spanguolės taksonai, 507 paprastosios pušies genotipai.
Augalų nacionaliniai genetiniai ištekliai saugomi jų gamtinėse buveinėse, jų sukūrimo aplinkoje ar už jos ribų. Šių išteklių atrinkimu, saugojimu, naudojimu ir atkūrimu rūpinasi Augalų genų bankas.