Paskutinę vasaros savaitę paaiškėjus, kad Australija ketina iki 2018 metų tapti pilnateise Europos emisijų prekybos sistemos nare, ne vienas prekeivis aplinkos taršos leidimais (ATL) galėjo trinti rankas: juk Australija laikoma daugiausiai anglies dvideginio (CO2), tenkančio vienam piliečiui, išskiriančia valstybe pasaulyje. Akivaizdu, jog prekybos aplinkos taršos leidimais rinkoje atsiranda naujos erdvės ir galimybės.
Tiesa, kol kas neaišku, kaip būdais bus nustatomos Australijos kvotos, tad teigti, jog australų įstojimas į emisijų prekybos sistemą žada aukso amžių Lietuvos verslui, negalima.
Aplinką saugantys parduoda teršėjams
Užtat, pasak Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Klimato kaitos politikos skyriaus vyr. specialisto Romualdo Brazausko, tokį Australijos sprendimą galima vertinti kaip gražų politinį gestą, parodantį, jog valstybių bandymai sustabdyti klimato kaitą ir globalinį atšilimą dar nenuėjo veltui.
Europos emisijų prekybos sistema – Europos Sąjungos sukurtas mechanizmas kovoti su klimato kaita: atmosferą anglies dvideginiu teršiantys gamintojai, užuot mokėję baudas, turi mokėti už aplinkos taršos leidimus, kurie prilyginami išmetamo CO2 tonoms. Jeigu neišnaudojai tau skirtos ATL kvotos, likusius leidimus gali parduoti ir užsidirbti. Lietuvaičiams šioje verslo srityje galimybės nemenkos – 2005-2006 metais Lietuvos gamintojai buvo nepanaudoję šiek tiek daugiau nei pusės turėtos kvotos, o parduoti kitoms ES šalims pavyko apie 70 procentų nepanaudotos kvotos.
Australijos teršalai = pinigai Lietuvai?
Remiantis rinkos dėsniais, „žalieji“ lietuviai ir stipriai aplinką teršiantys australai turėtų būti naudingi vieni kitiems, tačiau, R. Brazausko teigimu, kol kas dar negalima prognozuoti, ar Australijos prisijungimas prie Europos emisijų prekybos sistemos bus pelningas. „Man neaišku, kaip, kokią kvotą jie nusistatys. Jeigu kvota bus per didelė, tuomet jiems (australams) nebus poreikio pirkti. Jeigu kvota bus mažesnė nei jiems reikia, prekyba automatiškai suintensyvės“, – mano Aplinkos ministerijos vyr. specialistas. Neaiškumai kyla dėl to, jog Australija nėra ES narė, todėl jai negalioja tie dėsniai, pagal kuriuos ATL kvotos nustatomos ES narėms-valstybėms.
Nors, R. Brazausko nuomone, dar ankstoka dėl oficialių ir techninių duomenų trūkumo vertinti Australijos sprendimo prisijungti padarinius, specialisto manymu, toks australų sprendimas įkvepia optimistiškai dėl gamtosaugos bei emisijų prekybos sistemos ateities.
Prekyba ir bendradarbiavimas mažina aplinkos taršą
„Tai yra vien politinis laimėjimas, kad didelė valstybė, kuri nėra ES narė, bei didelė pagal taršą, įsijungia į tą sistemą. Tai parodo kitoms valstybėms pavyzdį imtis bendrų pastangų. Mano asmenine nuomone, tai yra labai teigiamas dalykas. Gražus, politinis gestas, nes Kioto protokolas baigiasi šiais metais, bet nėra antro tarptautinio susitarimo – jis stringa. Stringa dėl nesutarimų tarp išsivysčiusių ir trečiųjų šalių. Prieš šių metų COP-MOP (Biologinės įvairovės konvencijos šalių narių konferenciją) buvo parodytas gražus politinis gestas, dar kartą parodantis, kad Europos Sąjunga lieka ne viena“, – teigia R. Brazauskas.
Australija – didelė valstybė, tačiau ji nėra vienintelė, kuri prisijungė prie Europos emisijų prekybos sistemos, nebūdama ES nare. Šiuo pavyzdžiu jau yra pasekusios Islandija, Norvegija, Šveicarija ir Lichtenšteinas. Anot ES išplatintos atmintinės, Australijos prisijungimas yra puikus pavyzdys, kaip skirtingų valstybių bendradarbiavimas padeda mažinti aplinkos taršą, tačiau aplinkos išsaugojimas – ne vienintelė priežastis, dėl kurios australai nutarė jungtis prie Europos emisijų prekybos sistemos; šis prisijungimas vieniems didžiausių aplinkos teršėjų pasaulyje taip pat suteikia naujas galimybes įsigyti taršos leidimų.