Baisu, kas liko iš tinklais košto ežero

Zarasų rajone esantis Luodžio ežeras patenka į Aplinkos ministerijos kuriamo Žvejų rojaus teritoriją. Tačiau tam, kad jame žvejai turėtų ką gaudyti, reikia nemažai lėšų. Aplinkosaugininkai sako, kad tinklais žuvį gaudę žvejai verslininkai taip nualino šeštą pagal dydį Lietuvos ežerą, kad jame liko tik smulkios žuvelės. Tam, kad padėtis pasikeistų, ketvirtadienį į jį buvo prileista maždaug 25 tūkst. jaunų žuvų.

Ežerą košė 3 km ilgio tinklais

Ketvirtadienį priešpiet žvejų pamėgtame Luodžio ežere prasidėjo įžuvinimo darbai. Į vandenį maždaug 130 gramų sveriančios lydekaitės buvo leidžiamos dviem būdais. Dalis jų buvo sukrauta į plastmasines talpas, motorinėmis valtimis atplukdytos ir paleistos įvairiuose ežero vietose, o likusi dalis ežerą iš sunkvežimio su vandeniu pasiekė į vandenį įleistais didžiuliais vamzdžiais.

Gražutės regioninio parko, kuriame ir yra Luodžio ežeras, direktorius Gedas Kukanauskas teigė, kad šiemet šis ežeras įžuvinamas jau nebe pirmą kartą. Anot jo, į ežerą už Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšas jau prileista lydekų, šamų, sterkų ir ungurių. Kitais metais įžuvinimo darbai bus tęsiami vėl.

Direktorius teigė, kad šiam ežerui skiriamas prioritetas, kadangi jis patenka į kuriamo Žvejų rojaus teritoriją. Tačiau yra ir dar viena priežastis, kodėl ežero įžuvinimui reikia labai daug pinigų. Anot pašnekovo, žuvies resursus labai stipriai sumažino ežerą kilometriniais tinklais košę žvejai verslininkai. Dabar šiame ežere Aplinkos ministerija verslinę žvejybą uždraudė.

E. Kačinskas

Vykdant žvejų rojaus programą šiemet į ežerą prileista nemažai žuvies. Iki 30 cm žuvininkystės ūkyje išaugintos žuvys paleidžiamos trijose ežero vietose. Tokį dydį jos pasiekė per vasarą misdamos natūraliu maistu.

„Kadangi čia yra Žvejų rojus, šiame ežere verslinės žvejybos būti negali. Šiuo metu ežere atliekami moksliniai tyrimai. Mokslininkai manė, kad situacija bus bloga, bet kad bus taip blogai, jie nesitikėjo. Anksčiau mokslininkai su meškere pagaudavo 5,6 kilogramo karšių. O dabar sugauna tik 1,6 kilogramo. Likusi tik smulki žuvis. Galutiniai tyrimų rezultatais bus kitais metais, bet jau dabar mokslininkai mato, kad situacija labai rimta. Kai bus rezultatai, tada žinosime, kiek dar žuvies reikia prileisti, kad būtų atkurti ištekliai“, - sakė regioninio parko direktorius.

G. Kukanauskas teigė, kad didesnis nei 1200 hektarų ploto ežeras sulaukia vis daugiau meškeriotojų. Žvejais jis labai džiaugiasi, nes jie, plaukiodami valtimis, apžiūri visą ežerą ir jei pamato žvejybos pažeidimų, apie tai informuoja pareigūnus.

„Šiame ežere vyksta „Rapala“ žvejybos varžybos. Žvejai padeda saugoti žuvies išteklius. Kai varžybose yra 200 žvejų, jie apžiūri visą ežerą. Todėl dabar visa žuvis skiriama mėgėjiškai žūklei. Aplinkos ministerija per žvejybos leidimus surenka nemažai pinigų, jie investuojami į žuvies įveisimą. Iki šiol žvejai skųsdavosi, kad per tinklus negalėdavo žvejoti. Skersai – išilgai ežero nuolat būdavo 3 kilometrai tinklų“, - kalbėjo G. Kukanauskas.

Brakonierius privertė susimąstyti

Zarasų rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Edmundas Kačinskas teigė, kad įžuvinimo naudą žvejai pajus po 4-5 metų. Tuomet jie turėtų žymiai dažniau sugauti įspūdingų laimikių. Anot jo, šiemet pirmi metai, kai Luodžio ežeras įžuvinimas Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšomis. Iki šiol į ežerą vykdant įžuvinimo programą žuvies būdavo prileidžiama tiek pat, kaip ir kituose valstybiniuose vandens telkiniuose.

G. Kukanauskas

Aplinkos ministerija per žvejybos leidimus surenka nemažai pinigų ir dabar jie investuojami į žuvies įveisimą. Iki šiol žvejai skųsdavosi, kad per tinklus negalėdavo žvejoti. Skersai – išilgai ežero pastoviai būdavo 3 km tinklų.

„Vykdant žvejų rojaus programą šiemet į ežerą prileista nemažai žuvies. Iki 30 cm žuvininkystės ūkyje išaugintos žuvys paleidžiamos trijose ežero vietose. Tokį dydį jos pasiekė per vasarą misdamos natūraliu maistu“, - sakė aplinkosaugininkas.

Pasidomėjus, kaip sekasi viename didžiausių Lietuvos ežerų kovoti su brakonieriais, pareigūnas konstatavo, kad jų sugaunama vis mažiau. Jis mano, kad brakonierius perauklėti padėjo sugriežtintos baudos.

„Kai padidėjo baudos, brakonierių labai sumažėjo. Dabar baudos tikrai didelės. Viena neteisėtai sugauta lydeka kainuoja beveik 1000 litų. Todėl kas norės brakonieriauti? Dabar jau visi susimąsto. Be to, ir žvejų mentalitetas dabar visai kitas. Patys matome, kad jie paleidžia sugautas mažas žuvis. Dabartinės tendencijos maloniai nuteikia“, - kalbėjo E. Kačinskas.