Ministrai ir kiti aukšto rango pareigūnai per neformalų susitikimą pasiekė bendrą sutarimą dėl kelių klausimų, kurie kelerius metus buvo kliuvinys oficialioms deryboms, žurnalistams sakė Prancūzijos vyriausioji klimato derybininkė Lorans Tiubiana.
Ypač svarbu, kad derybininkai susitarė, jog pradėjus įgyvendinti naująjį planą kas penkerius metus būtų rengiamos ataskaitos apie pasiektą pažangą kolektyvinėse pastangose sumažinti atmosferos taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis.
„Tai yra proveržis, – sakė L.Tubiana. – Nebuvo akivaizdu, kad tai bus pasiekta.“
Tikimasi, kad iš Paryžiaus pasiųstas politinis signalas bus įvertintas ir palengvins darbą 195 šalių žemesnio rango derybininkams, rengiantiems istorinę pasaulinę sutartį.
Pastarosios diskusijos Paryžiuje nebuvo oficialių derybų dalis, o jose buvo tiesiogiai atstovaujama mažiau negu ketvirtadaliui visų šalių.
Tačiau jose dalyvavo visų daugiausiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetančių šalių, išskyrus Rusiją, atstovai, taip pat visų pripažintų derybininkų blokų delegatai.
Pasiektą pažangą pasveikino Maršalo Salų užsienio reikalų ministras Tonis de Brumas, kurio šalis yra tarp nedidelių salų valstybių, galinčių labiausiai nukentėti dėl šylančio klimato kylant vandenynų lygiui.
„Prancūzų iniciatyva anksti ir dažnai angažuoti ministrus yra protinga. Šis žingsnis padės užtikrinti sėkmę Paryžiuje“, – jis sakė naujienų agentūrai AFP.
Tikimasi, kad naujoji sutartis bus galutinai suderinta per Jungtinių Tautų konferenciją Prancūzijos sostinėje, kuri vyks nuo lapkričio 30 d. iki gruodžio 11-osios. Tame dokumente turėtų būti nustatytas uždavinys siekti, kad pasaulio klimatas atšiltų ne daugiau negu 2 laipsniais Celsijaus lyginant su laikotarpiu iki pramonės revoliucijos.
Šią sutartį turės palaikyti valstybių savanoriški įsipareigojimai, bet mokslininkai perspėja, kad jau paskelbti pažadai rodo, jog pasauliui toli gražu nepavyks išlaikyti klimato atšilimo minėtame dviejų laipsnių intervale, todėl šis procesas vis tiek galės sukelti katastrofinių padarinių.