Bičių netekimo priežastys dar nėra galutinai išaiškintos, tačiau manoma, kad tai įtakoja daug veiksnių. Labai svarbia bičių netekimo priežastimi yra jų infekcinės ligos. Suaugusioms bitėms ir bičių perams yra pavojingos bakterijos, virusai, pirmuonys, grybai, parazitinės erkės.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kartu su Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistais bei šalies bitininkus vienijančia visuomenine organizacija - Lietuvos bitininkų sąjunga 2013 metais numato įgyvendinti eilę priemonių, skirtų bičių užkrečiamųjų ligų prevencijai ir bičių populiacijai Lietuvoje stiprinti.

Didžiausią dėmesį numatyta skirti praktiniams šalies bitininkų ir veterinarijos gydytojų – inspektorių, vykdančių bitynų valstybinę kontrolę, mokymams.

2012 metais Lietuvoje buvo registruota daugiau kaip 7 tūkst. bitynų, kuriuose laikoma per 150 tūkst. bičių šeimų. Nuosekliai įgyvendinamomis valstybinės kontrolės ir stebėsenos programomis siekiama ne tik įvertinti bitynų, bičių produktų ir bičių užkrečiamųjų ligų paplitimą, bet ir numatyti veiksmingiausias priemonės, galinčias padėti didinti bičių šeimų skaičių, gerinti jų sveikatingumą bei duoti ilgalaikių rezultatų užkertant kelią bičių ligoms plisti.

Bitės – viena naudingiausių vabzdžių rūšių. Pirmiausia jos apdulkindamos entomofilinius augalus, duoda didelę ekonominę naudą žemės ūkiui, pagamina daug plačiai pritaikomų bičių produktų. Kita vertus, bitės yra neatskiriama įvairių ekosistemų sudedamoji dalis, be kurios neįmanomas sklandus jų funkcionavimas.

Bitės ypatingai jautrios aplinkos veiksniams, pesticidų naudojimui, įvairiems ligų sukėlėjams, o taip pat jų laikymo ir priežiūros sąlygoms. Bičių šeimų sveikatos būklė tiesiogiai įtakoja jų produktyvumą“, – sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas Antanas Paliutis.

Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos valstybėse, labiausiai paplitusios bičių ligos yra varozė, nozematozė, amerikinis ir europinis puviniai ir bičių šeimų nykimo sindromas. Siekiant išsiaiškinti bičių skaičiaus mažėjimo priežastis, vykdomi įvairūs moksliniai tyrimai, keliamos ir aptariamos įvairios galimos hipotezės.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kartu su Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistais, šiais metais numatė dar griežčiau vykdyti bičių gydymo priežiūrą ir bičių produktų valstybinę veterinarinę kontrolę – numatytas didesnis medaus mėginių tyrimų skaičius kenksmingų medžiagų liekanoms nustatyti.

„Lietuvos bitininkai rinkai pateikia geros kokybės medų, todėl yra svarstoma galimybė apdovanoti bičių laikytojus, geriausiai besitvarkančius savo bitynuose ir pan. Nuodugnesni bičių produktų tyrimai ir vartotojams suteiks daugiau pasitikėjimo šių produktų kokybe, padės paneigti kartais dar pasitaikančius niekuo nepagrįstus mitus apie bičių produktus, o ypač medų“, – sakė A. Paliutis.

Nuo 2012 metų Lietuvoje taip pat vykdomas tyrimas dėl bičių šeimų nykimo Lietuvoje. Projekte dalyvauja 16 ES valstybių, jo pagrindiniai tikslai – suvienodinti priežiūros procedūras, kurios leistų tiksliai įvertinti bičių kolonijų nuostolius valstybėse narėse, atlikti bičių ligų ir elgsenos sutrikimų paplitimo tyrimus bei įvertinti ligų dažnį, naudojant vienodas procedūras ir bendrus epidemiologinius rodiklius.

Programos vykdymo metu bus nustatytas bičių mirtingumo lygis žiemojimo bei sezono metu, įvertintas pagrindinių ligų klinikinis paplitimas pavasarį, bitininkystės sezono metu ir prieš jų žiemojimą. Be to, kaip vieną pagrindinių rizikos veiksnių, bus siekiama nustatyti ūmaus bičių paralyžiaus ir deformuotų sparnų virusų įtaką šių vabzdžių mirtingumui žiemojimo metu.