Tokio banko tikslas yra sumažinti riziką, kad šalys, prisidengdamos branduolinės energijos plėtojimu, kurs atominį ginklą, praneša „The New York Times“.
Šiuo metu branduolinius projektus plėtoja Iranas bei Šiaurės Korėja ir pasaulio bendruomenė baiminasi, kad jos savo žinias gali panaudoti masinio naikinimo ginklams sukurti.
„Dar niekada nesijaučiau geriau, savo kišenę palengvinęs 50 milijonų“, - interviu penktadienį sakė Warrenas Buffettas, JAV investuotojas projektui skyręs 50 mln. dolerių.
Anot jo, „didžiulę griaunamąją galią turinčių ginklų plitimas yra svarbiausia problema, su kuria dabar susiduria žmonija“.
Nuo branduolinės eros pradžios atominės produkcijos globalizacija buvo plačiai aptariama, tačiau nesiimta veiksmų. Šiuo metu susidomėjimą branduoline energija reiškia dešimtys besivystančių valstybių.
W. Buffettas 50 mln. dolerių pasiūlė baigiantis 2006 metams. Bankas turėjo būti steigiamas, jei viena ar daugiau valstybių būtų surinkusios 100 mln. sumą lėšomis arba reaktorių kuru.
Pakankamai finansinių pažadų sulaukta pernai kovą, kai 10 mln. dolerių skyrė Kuveitas. Kiti rėmėjai yra JAV, Europos Sąjunga, Norvegija ir Jungtiniai Arabų Emyratai. Visi įsipareigojimai šiuo metu siekia 157 mln. dolerių.
Branduolinės energetikos ekspertai skaičiuoja, kad už šias lėšas būtų galima nupirkti iki 80 tonų kuro - pakankamai veikti vienam reaktoriui.
Panašų banką ką tik įkūrė ir Rusija, tačiau specialistai jo nelaiko tikra pasauline institucija.
Nors egzistuoja komercinė branduolinio kuro rinka, kai kurie potencialūs pirkėjai ją gali laikyti politinių manipuliacijų objektu ir pradėti kurti savo atominį kurą. Pasaulinis tokio kuro bankas, anot „The New York Times“ kalbintų ekspertų, galėtų susilpninti šį požiūrį.