Mūsų šalies teritorijoje sumedžiojamų ir ūkiuose auginamų laukinių gyvūnų mėsa yra tiriama ne tik kenksmingų medžiagų liekanų, bet ir radiacinės taršos atžvilgiu.
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai, įvertinę Lietuvos daugiamečius radiacinės taršos tyrimų rezultatus, teigia, kad šių gyvūnų mėsa - saugi vartoti.
Instituto laboratorijose nuolat atliekami radionuklidų kiekių matavimai maisto produktuose, kadangi tokių matavimų rezultatai atspindi radiologinės taršos tendencijas šalyje, taip pat jie naudojami įvertinant apšvitos dozes, kurias gauna gyventojai, vartodami įvairų maistą.
Tyrimai atliekami pagal kasmetinius Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu patvirtintus medžiagų liekanų gyvūnuose ir jų mėsoje, piene, paukštienoje, kiaušiniuose, žvėrienoje, žuvyse ir meduje monitoringo planus.
Radiacinės taršos padidėjimas po 1986 m.
Radiacinė tarša žymiai padidėjo po 1986 m. įvykusios Černobylio atominės elektrinės avarijos. Po šios katastrofos radioaktyviomis atliekomis, ypač radioaktyviuoju ceziu 137Cs, buvo užteršta 2,3 mln. hektarų miško ne tik Ukrainoje, Baltarusijoje, bet ir Lietuvoje, Lenkijoje, Latvijoje, Švedijoje,Vokietijoje.
2010 m. žiniasklaida paskelbė informaciją apie Vokietijoje žvėrienos mėsoje rastą radioaktyvųjį cezį (toliau 137Cs), kurio koncentracijos viršijo leistinus lygius. Kaip priežastis buvo įvardinta teritorijos tarša radionuklidais ir padidėjęs radioaktyvių medžiagų kiekis.
Žvėrių mityba
Daugumai medžiojamų žvėrių svarbi mitybos raciono dalis yra miško grybai, uogos, samanos ir kiti miško paklotės augalai.Miško dirvoje radioaktyvus užterštumas, lyginant su žemės ūkio reikmėms naudojama ariama dirva, išlieka ilgiau.
Valgomų grybų micelis yra labai svarbus radioaktyvių teršalų sulaikymui viršutiniame miško dirvos sluoksnyje, kuris kaip savotiška kempinė kaupia radioaktyvius elementus.
Nustatyta, kad grybai gali sukaupti daugiau radioaktyvių medžiagų, lyginant su kitais šalia grybų augančiais augalais.
Todėl dėsninga, kaip sako instituto Radiologinių tyrimų skyriaus vedėjas Pranas Drulia, kad po avarijos praėjus 26 metams laukinių žvėrių mėsoje aptinkama radioaktyvaus cezio.
Nuo 1997 m. - 137 Cs reikšmių sumažėjimas
Analizuojant tyrimų duomenis nustatyta, kad laukinės faunos radioaktyviosios taršos tyrimų raidą sudarė du pagrindiniai etapai. Pirmame etape po avarijos mūsų šalies miškuose sumedžiotų laukinių žvėrių kai kuriose skerdenose buvo randama aukštos 137Cs koncentracijos, viršijančios didžiausius leistinus lygius. Dėl šios priežasties radiologiškai buvo tikrina kiekviena skerdena. Tik vykdant tokią kontrolę, buvo galima eksportuoti žvėrieną į ES ir kitas šalis.
Vėlesniais metais faunos tarša mažėjo. Žvėrių mėsoje 137 Cs metinių vidutinių savitųjų aktyvumų reikšmės iki 1997 m dar siekė 120 Bq/kg ,o jau 1997 -2011 m. laikotarpiu stebimas žymus 137 Cs metinių vidutinių savitųjų aktyvumų reikšmių mažėjimas, kuris 2011 m. buvo mažiau 10 Bq/kg.
2010-2012 m. sausio-spalio mėnesių tyrimai
2010 m.. 137Cs radionuklido koncentracija laukinių žvėrių mėsoje ištirta: 16 stirnų, 7 šernų, 10 elnių, 2 fazanų ir vieno stručio, 2011 m. – 5 stirnų, 5 šernų, 14 elnių, 6 briedžių, 2012 m. sausio-spalio mėn. - 3 stirnų, 3 šernų, ir 2 elnių mėsos mėginiai.
Visuose tirtuose mėginiuose 137Cs ir 90Sr koncentracijos neviršijo didžiausių leistinų lygių, t.y. - 600 Bq/kg.
Rizikingiausia - šerniena
Rizikos požiūriu dažniau 137 Cs aptinkamas šernienoje, rečiau - stirnienoje ir elnienoje. Kaip pažymi P. Drulia, visiškai šio radionuklido nerandama, fazanų, stručių ir ūkiuose auginamų žvėrių mėsoje.
Šernienoje 2011 m. didžiausia rasta 137Cs koncentracija buvo 28,9 Bq/kg (šernas sumedžiotas Jurbarko rajone), stirnienoje - 16,3 Bq/ kg (stirna sumedžiota Plungės rajone ).
Lietuviška žvėriena – vertinama ir kitose šalyse
Lietuviškos žvėrienos produktai yra gerai vertinami Italijos, Vokietijos, Belgijos, Skandinavijos kraštų vartotojų. Į jas išgabenama daugiau nei 90 proc. Lietuvoje perdirbamos žvėrienos. Apytikriai Lietuva kasmet į užsienį eksportuoja 500-600 t žvėrienos.
Remiantis atliktais laboratorinių tyrimų duomenimis ir moksline informacija, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo specialistai pastebi, kad medžiotojai ir kiti žvėrienos vartotojai neturėtų baimintis dėl žvėrienos saugos, nes jos užterštumas radioaktyviuoju 137Cs mažėja ir ateityje dar labiau mažės.