Kaip išgyti besitikinčio paciento gyvybę palaiko tik į veną lašinami vaistai, taip importuojamas iškastinis kuras palaiko Europos ekonomikos gyvybingumą, tačiau jis nėra naujo augimo skatinimo priemonė.
Šešios Europos šalys priklauso nuo Rusijos
Kaip pavyzdį paimkime energijos sąskaitas. Daugelį metų iškastinio kuro importas turėjo neigiamą poveikį Europos prekybos pusiausvyrai. Šiandien Europa importuoja daugiau nei du trečdalius visų dujų ir beveik visą savo suvartojamą naftą ir už importuojamą iškastinį kurą moka daugiau kaip 1 mlrd. eurų per dieną ir tai sudaro daugiau nei penktadalį viso ES importo.
Energetinė priklausomybė kainuoja – dėl to abejonių nekyla. O politinė jos kaina? Štai pavyzdys: šešių ES šalių vienintelis išorinis visų dujų importuotojas yra Rusija ir trijose iš jų gamtinės dujos naudojamos tenkinti daugiau kaip ketvirtadalį viso energijos poreikio.
Mūsų kelias į energetinį saugumą prasideda čia, namuose. Kai kurie sakytų, kad visada galime kasti daugiau anglies. Ar tai išeitis? Akivaizdu, kad ne. Anglis ne tik labiausiai prisideda prie klimato kaitos, bet yra ir smogo, rūgštaus lietaus bei oro taršos priežastis. Taigi tai prieštarauja mūsų klimato politikai ir klimato srities tikslams.
Pinigus investuokime į savo šalis, ne į Putino Rusiją
Energetinis saugumas ir klimato politika – neatsiejami. Vienas be kito jie negali egzistuoti. Todėl atsinaujinantys energijos šaltiniai ir energijos vartojimo efektyvumas yra esminiai elementai, naudingi klimatui ir mūsų energetinei nepriklausomybei.
Iki 2050 m. ES naftos ir dujų importą galėtų sumažinti perpus ir taip sutaupyti 3 % šiandienos BVP. Daug reikalingų papildomų investicijų būtų galima gauti iš sutaupytų energijos sąnaudų. Šiuo metu į užsienį išsiunčiamos lėšos gali būti investuojamos į mūsų vidaus gamybos pramonę ir paslaugas.
Taigi Europoje energetinis saugumas turėtų būti siejamas ne tik su dujų tiekimo įvairinimu, siekiant mažesnės priklausomybės nuo Rusijos. Mažiau nuo importuojamos energijos priklausomą ekonomiką privalome kurti didindami energijos vartojimo efektyvumą ir vartodami daugiau vidaus rinkoje pagamintos švarios energijos. Taip pat turime baigti kurti energijos vidaus rinką, gerinti energetikos infrastruktūrą ir geriau išnaudoti savo energijos išteklius.
JAV ir Kinija jau susiprato
Šį mėnesį JAV paskelbė elektrinių išmetamų teršalų apribojimo taisyklių projektą. Tai ryžtingiausi kovos su klimato kaita veiksmai, kurių JAV vyriausybė iki šiol yra ėmusis, ir jie rodo, kad JAV klimato kaitą vertina rimtai. Taip pat neseniai lankantis Kinijoje man tapo aišku, jog ir ši šalis eina teisinga linkme. Kinija klimato kaitą paverčia ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo galimybe sparčiai inovacijas diegiančiuose ekonomikos sektoriuose. Dabar svarbu, kad šie nacionaliniai veiksmai taptų ambicingu tarptautiniu įsipareigojimu.
Būdas pasiekti didesnę energetinę nepriklausomybę – plačių užmojų klimato politika. O Europos Komisija 2030 m. klimato kaitos ir energetikos dokumentų rinkiniu dirvą paruošė. Imdamiesi ryžtingų veiksmų klimato kaitos srityje ES vadovai užtikrins Europos energetinį saugumą ir paskatins tvarų ekonomikos atsigavimą.